Socialinė ekonomika, taip pat žinoma kaip socialinė ekonomika, yra ekonomikos poveikio visuomenei tyrimas. Ši disciplina nagrinėja etiką, moralę, elgesį, politiką ir religijos bei asmeninių įsitikinimų klausimus, turinčius įtakos konkrečios visuomenės ekonominei sveikatai ir ekonominiams sprendimams. Jis taip pat gali sutelkti dėmesį į tai, kaip ekonomika veikia elgesį, etiką, moralę ir kitus visuomenės aspektus. Trumpai tariant, socialinės ekonomikos srities profesionalams, mokslininkams ir analitikams dažniausiai rūpi, kaip ekonomikos pokyčiai atsispindi ir kaip juos sukelia žmonių visuomenės elementai.
Norint geriau suprasti socialinės ekonomikos teorijas, gali būti naudinga jas palyginti su įprastos ekonomikos teorijomis. Tradicinė ekonomika yra prekių ir paslaugų tyrimas, daugiausia dėmesio skiriant tokiems veiksniams kaip gamyba ir vartojimas. Tokie principai kaip savanaudiškumas ir racionalumas yra laikomi pagrindiniais daugelio įprastų ekonominių perspektyvų principais. Kita vertus, socialinės ekonomikos šalininkai mano, kad tiriant įprastą ekonomiką dažnai nepaisoma visuomenių elgesio, įsitikinimų ir moralės, ir daugiausia dėmesio skiria šių veiksnių įtraukimui į savo analizę, politiką ir bendrą filosofiją.
Šis socialinės ir ekonomikos tyrimas yra būtinas daugeliui sričių. Pavyzdžiui, socialinė ekonomika dažnai įtraukiama į politinę analizę. Šios srities profesionalas, remdamasis keletu ekonominių rodiklių, gali numatyti, kaip tam tikri demografiniai rodikliai balsuos. Užimtumo rodiklius ir gerovės lygį šios srities specialistas gali vertinti kaip esminius, kad suprastų politinių ideologijų struktūras.
Privataus sektoriaus įmonės ir organizacijos taip pat gali turėti naudos iš socialinės ekonomikos sąmoningumo. Tokiais atvejais specialistai gali pažvelgti į įvairias socialines rinkas, kad nustatytų, kurios pajamų grupės teikia pirmenybę tam tikriems produktams ir paslaugoms. Jie taip pat gali ištirti pinigų sumą, kurią tam tikro socialinio konteksto vartotojai yra linkę išleisti, ir gali pažvelgti į įvairias vartotojų tendencijas, susijusias su šiais demografiniais rodikliais.
Socialinė ekonomika taip pat naudojama plačiose akademinėse srityse, tokiose kaip sociologija, antropologija, politikos mokslai ir geografija. Tokiais atvejais specialistai linkę tirti, kaip ekonomika įtakoja ir kokią įtaką daro su jų studijų sritimis susiję elementai. Pavyzdžiui, geografijos srityje ekspertas gali atsižvelgti į regiono klimatą ar geografinę padėtį ir sukurti teorijas, skirtas nustatyti, kaip šie veiksniai veikia jų ekonomiką. Specialistai, ekspertai ir studentai, kurie studijuoja arba įtraukia socialinę ekonomiką į savo darbą, tai daro įvairiais būdais ir skirtingais tikslais. Tačiau galiausiai jie tiki, kad ekonominiai veiksniai yra neatsiejami nuo socialinio elgesio supratimo.