Socialinė kognityvinė teorija teigia, kad žmonės įgyja ir išlaiko elgesio modelius pagal triadinį abipusį determinizmą, apimantį elgesį, asmeninius veiksnius ir aplinką. Pagrindinė teorijos figūra yra kanadiečių psichologas Albertas Bandura, sukūręs teoriją, pagrįstą socialinio mokymosi teorija, kurią 1941 m. iškėlė Milleris ir Dollardas. Trys veiksniai – elgesys, asmeniniai veiksniai ir aplinka – įtakoja vienas kitą. abipusis būdas ir kiekvieno svarba skiriasi priklausomai nuo individualių reakcijų ir elgesio pokyčių.
Elgesys įtakoja ir yra įtakojamas aplinka, kuri savo ruožtu turi įtakos asmeniniams veiksniams, tokiems kaip pažinimo, emociniai ir biologiniai įvykiai, ir yra jų įtakojamas. Asmeniniai veiksniai įtakoja ir yra veikiami elgesio, todėl formuojasi interaktyvus socialinės pažinimo teorijos modelis. Socialinės pažinimo teoretikai atmeta tradicinį elgesio modelį, aiškinamą vienakrypčiu priežastiniu ryšiu, kai elgesį formuoja ir kontroliuoja arba aplinkos įtaka, arba asmeniniai veiksniai. Jie teigia, kad elgesys, pažinimas ir kiti vidiniai nusiteikimai bei aplinka veikia kaip sąveikaujantys veiksniai, kai vienas įtakos šaltinis gali būti stipresnis už kitus arba skirtingais laikais veikia skirtingi.
Asmeninių veiksnių ir elgesio sąveika apima mąstymo, poveikio ir veiksmo sąveiką. Elgesiui įtakos turi tai, kaip individas mąsto, tiki ir jaučiasi; o tai, kaip jis mąsto, tiki ir jaučiasi, priklauso nuo jo elgesio padarinių. Šis socialinės pažinimo teorijos modelio aspektas taip pat apima biologines savybes, tokias kaip fizinė struktūra ir jutimo bei nervų sistemos, turinčios įtakos elgesiui. Savo ruožtu elgesys veikia jutimo sistemas ir smegenų struktūras.
Asmeniniai veiksniai taip pat įtakoja ir yra įtakojami aplinka. Tai, ko žmonės tikisi, tiki, jaučia ir galvoja, keičia socialinė įtaka, tokia kaip modeliavimas, nurodymai ir socialinis įtikinėjimas. Socialines reakcijas veikia žmonių elgesys. Pavyzdžiui, agresyviai ar priešiškai besielgiantis žmogus sukels kitokias reakcijas švelnesnio nusiteikimo žmogui. Tada tai gali sustiprinti elgesį, kuriame elgesys daro įtaką aplinkai ir yra jos įtakojamas.
Pagal socialinę kognityvinę teoriją žmonės yra ir savo aplinkos produktai, ir gamintojai. Gyvenimo patirtis atspindi ir atsispindi keliu, kurį žmonės eina per gyvenimą, o kiekvienam asmeniui daro įtaką skirtingi veiksniai. Vieniems biologiniai veiksniai gali turėti didelę įtaką jų gyvenimo posūkiams, o kitų – sociokultūriniai pokyčiai arba aplinkos veiksniai. Tačiau veiksniai nėra statiški, o dinamiški, o pasikeitus vienam, pasikeis kiti.