Sociologai sutinka, kad interneto atsiradimas leido žmonėms užmegzti ryšį su kitais, kurių jie greičiausiai nebūtų sutikę kitomis aplinkybėmis dėl geografinio atstumo arba suvokto „ne grupės“ statuso. Socialinės informacijos apdorojimo teorija yra vienas modelis, sukurtas siekiant paaiškinti šių sąveikų pobūdį. Remiantis šia teorija, žmonės yra motyvuoti plėtoti tarpasmeninius santykius, nepaisant terpės, ir sukurs strategijas, kaip įveikti akivaizdų neverbalinių užuominų trūkumą, paprastai sutinkamą bendraujant internetu. Ši teorija prieštarauja kitiems modeliams, kurie rodo, kad kompiuterinis bendravimas veda į nuasmeninimą.
Socialinės informacijos apdorojimo teorija nagrinėja internetinių santykių, susiformavusių per darbą, mokyklą ar socialinę aplinką, pobūdį. Tyrimai, patvirtinantys šią teoriją, rodo, kad net jei pradinis kontaktas tarp asmenų yra orientuotas į užduotį, pavyzdžiui, internetinio mokyklos projekto atveju, nariai laikui bėgant taip pat užmegs socialinius ryšius. Šie ryšiai gali užtrukti ilgiau nei santykiai neprisijungus, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad emocinis ir socialinis ryšys yra ne mažiau reikšmingas.
Bendraudami akis į akį, žmonės intuityviai sprendžia vieni apie kitus naudodamiesi neverbaliniais ženklais, tokiais kaip kūno kalba, balso tonas ir net drabužiai ar asmeninė išvaizda. Natūralu, kad bendraujant internetu šių ypatingų neverbalinių užuominų nėra, todėl kuriamos kitos strategijos. Internete tokie veiksniai kaip žodžių pasirinkimas, bendravimo dažnumas, jaustukai ir kt. suteikia užuominų apie santykių pobūdį ir padeda žmonėms užmegzti draugystę.
Internetiniai santykiai, remiantis socialinio informacijos apdorojimo teorija, taip pat gali apimti didesnį savęs atskleidimo lygį nei santykiai neprisijungus. Pavyzdžiui, asmuo gali papasakoti labai emociškai reikšmingą informaciją apie sutuoktinio mirtį internetu, o neprisijungęs jis gali būti mažiau linkęs tai daryti. Viena iš priežasčių yra ta, kad anoniminiai, internetiniai santykiai yra mažos rizikos; jei internetiniuose santykiuose kažkas negerai, mažiau tikėtina, kad tai paveiks žmogaus gyvenimą neprisijungus. Antra, žmonės gali atskleisti daugiau informacijos internete, kad palengvintų santykių plėtrą, nesant neverbalinių užuominų. Tai žinoma kaip „hiperasmeninimas“.
Socialinės informacijos apdorojimo teorijos kritikai teigia, kad kompiuterinio bendravimo anonimiškumas skatina žmones nuasmeninti tiek save, tiek kitus. Kiekvienas, kuris matė „trolinimą“ – netinkamus ar įžeidžiančius komentarus internete vien tam, kad būtų netinkamas ar įžeidžiantis – gali patvirtinti, kad taip gali nutikti ir vyksta. Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad žmonės automatiškai neužmezga santykių internete, tačiau jų požiūris į terpę nulems susiformavusių santykių lygį. Asmuo, skeptiškai nusiteikęs dėl kompiuterinio bendravimo, savaime suprantama, kad užmegs ryšius per internetą ne taip, kaip tas, kurio požiūris į jį yra palankus.