Socialinio emocinio selektyvumo teorija yra teorija, pagal kurią žmogus senstantis tampa atrankesnis tam, kaip išleidžia išteklius, tokius kaip laikas ir pinigai. Užuot bandęs plačiai praleisti gyvenimą siekdamas įvairių patirčių ar paprastų malonumų, jis naudoja savo išteklius veiklai ir dalykams, kurie turi didesnę emocinę reikšmę. Ši teorija daugiausia grindžiama tuo, kas motyvuoja skirtingus įvairaus amžiaus asmenis. Socialinio emocinio selektyvumo teorija pateikia esminių teiginių apie pokyčius socialiniame gyvenime, išlaidų įpročius, atmintį ir tikslus įvairiose amžiaus grupėse. Kitas socialinio ir emocinio selektyvumo elementas yra polinkis į teigiamą pusę – asmenys, neturintys idėjos turėti tik ribotą likusį laiką, labiau linkę priimti neigiamą patirtį mainais į galimą naudą ateityje.
Individualumo laipsnis, kurį išreiškia asmenys, gali skirtis atsižvelgiant į jų požiūrį į laiką. Kai žmogus sąmoningai ar nesąmoningai suvokia laiką kaip neribotą, kaip įprasta jaunystėje, jis greičiausiai bus mažiau atrankus savo laikui. Kita vertus, asmuo, kuriam laikas atrodo labai ribotas, greičiausiai bus daug atrankesnis. Pagal socialinio emocinio selektyvumo teoriją vyresni asmenys greičiausiai bus selektyvesni, nes jiems mirtingumo problema yra labiau neatidėliotina.
Vienas iš pagrindinių socialinio emocinio selektyvumo teorijos aspektų yra tai, kaip asmenys, turintys skirtingą laiko perspektyvą, elgiasi socialiai. Žmonės, kurie laiko santykinai neribotą, labiau linkę susitikti su naujais žmonėmis ir bandyti užmegzti naujas draugystes bei santykius, nepaisant emocinės rizikos. Susitikdamas su naujais žmonėmis ir dirbdamas su silpnais santykiais, žmogus rizikuoja, kad santykiai neteiks emociškai pasitenkinimo ir gali būti net žalingi. Kita vertus, žmonės, kurie laiką suvokia kaip ribotą, labiau linkę skirti savo laiką santykiams, kurie jiems nuolat atrodo malonūs ir emociškai pilnaverčiai. Tai reprezentuoja teorijos polinkį į teigiamą pusę.
Daug įvairių veiksnių gali turėti įtakos žmogaus laiko suvokimui. Vienas iš didžiausių veiksnių yra amžius, nes senstant mirtingumo problema tampa betarpiška. Remiantis socialinio emocinio selektyvumo teorija, ligos, ypač pavojingos gyvybei, taip pat gali paskatinti labiau pasirinkti patirtį. Emociškai audringi išgyvenimai, tokie kaip skyrybos ar šeimos nario mirtis, gali turėti panašų poveikį.