Socialinis elgesys yra terminas, naudojamas apibūdinti bendrą individų elgesį visuomenėje. Tai iš esmės yra atsakas į tai, ką asmens bendraamžių grupė laiko priimtinu, arba vengiama elgesio, kuris apibūdinamas kaip nepriimtinas. Šio tipo žmonių elgesys pirmiausia lemia, kaip individai sąveikauja vieni su kitais grupėje ar visuomenėje. Nors socialinis elgesys dažnai modeliuojamas taip, kad būtų sukurta patogi socialinė aplinka, antisocialinis elgesys, pvz., agresija, atpirkimo ožių rinkimas ir grupinės patyčios, taip pat gali būti apibrėžiamas kaip neigiamas socialinis elgesys, ypač tais atvejais, kai visi kiti asmenys bendraamžių grupėje elgiasi atitinkamai.
Kaip teigiama individų sąveika visuomenėje padeda sukurti malonią aplinką piliečiams, bendraamžių grupių priimtina, net jei žalinga atrinktiems individams ar visuomenės pogrupiams, veikla taip pat yra socialinio elgesio dalis. Didžiulių žmogaus teisių pažeidimų tyrimai padėjo parodyti, kokiu mastu kai kuriose visuomenėse išliko žalingas, bet socialiai priimtinas elgesys. Plačiai paplitusio neigiamo elgesio pripažinimo bendraamžių grupėje pavyzdžiai yra istoriniai masinio genocido ir žmonių pavergimo incidentai.
Naudodamiesi specialiai sukurtomis elgesio terapijomis ir programomis, gydytojai, pedagogai ir kt. gali padėti asmenims, kenčiantiems nuo socialinių sutrikimų, tokių kaip drovumas ar nevaržomas pyktis, išmokti įveikti šias problemas ir tapti produktyvesniais visuomenės nariais. Svarbus ne tik tyrimas, kaip socialinis elgesys veikia pagrindinės visuomenės narius, bet ir tiriant antisocialų elgesį, ypač psichikos sveikatos specialistai gali padėti nuo visuomenės izoliuotiems žmonėms reabilituotis ir užmegzti teigiamą sąveiką su kitais. Net ir atsižvelgiant į dvigubo paveldėjimo teorijos paplitimą, pagal kurią žmogaus elgesys priskiriamas genetinės atrankos ir kultūrinės įtakos deriniui, socialinio elgesio programos gali turėti teigiamą poveikį koreguojant individualių pacientų socialiai netinkamą elgesį. Sociologijos ir psichologijos tyrimai suabejojo, ar bruožai, tokie kaip altruizmas, gali būti genetiškai paveikti, o tuo pat metu yra įsišakniję socialinėje psichologijoje.
Studijuojant socialinę psichologiją žinoma, kad žmonės nėra vienintelės būtybės, kurioms daro įtaką socialinės grupės. Tyrėjai, tiriantys gyvūnus ir vabzdžius, nustatė, kad socialinis elgesys taip pat lemia šių grupių veiklą. Tai ypač akivaizdu gyvūnams ir vabzdžiams, kurie visą savo gyvenimą gyvena tos pačios rūšies grupėje ir kurių kiekvienas narys turi atlikti tam tikrą vaidmenį tos grupės išlikimui.