Socionomika yra socialinių nuotaikų ir iš to kylančių socialinių veiksmų tyrimas. Teorijos buvo naudojamos analizuojant socialinių nuotaikų bangas ir prognozuojant pokyčius tokiose srityse kaip ekonomika, politinės nuostatos, finansų rinkos, mada ir popkultūra. Socionomika numato socialinių nuotaikų kryptį ir jos poveikį, bet neprognozuoja konkrečių asmenų veiksmų ar konkrečių įvykių atsiradimo. Pavyzdžiui, jis prognozuoja, ar rinka bus pakilusi, ar sumažėjusi, bet nenumato, ar konkretus investuotojas pirks ar parduos tam tikras akcijas.
Socialinė nuotaika nuolat keičiasi iš teigiamos į neigiamą ir vėl grįžta į teigiamą. Teigiama socialinė nuotaika lemia teigiamus socialinius įvykius, tokius kaip bulių turgus, vyriausybės pareigūnų perrinkimas, taika ir trumpi sijonai. Priešingai, neigiama socialinė nuotaika veda prie meškų rinkų, dabartinių politikų žlugimo, konfliktų ir ilgesnių sijonų bei kelnių.
Skirtingai nuo sričių, kuriose ekspertai daugiausia dėmesio skiria veiksmų padariniams, socionomika nagrinėja incidentų priežastis ir sukuria įrankius joms numatyti. Taigi socionomikos teorijos dažnai prieštarauja tradicinėms pažiūroms. Pavyzdžiui, tradiciniai analitikai teigia, kad nuosmukis verčia įmones elgtis atsargiai, tačiau sociologai mano, kad atsargūs verslai sukelia nuosmukį. Tradicinė išmintis moko, kad skandalai piktina žmones, tačiau socionomikos teorijos rodo pirštu į pasipiktinusius žmones, kurie ieško skandalų.
Remiantis socionomikos teorijomis, socialinė nuotaika veikia įvykius, tačiau tokie įvykiai neturi įtakos socialinės nuotaikos krypčiai. Socialinę nuotaiką valdo bangos principas, kuris teorija teigia, kad socialinė nuotaika, taigi ir socialinis veiksmas, vyksta pagal modelį. Ralphas Nelsonas Elliottas, sukūręs bangų principą, sumodeliavo finansų rinkos indeksų kainų judėjimą ir nustatė, kad rinka seka bangų šabloną. Elliottas manė, kad rinkos nuotaikos lemia, kad bulių rinka turi penkias bangas, o meškų rinka – tris bangas.
Socionomika toli gražu nėra finansų teorija, o labiau tinka bihevioristo mąstymo modeliams, nes analizuoja, kaip rinkos psichologija veikia incidentus. Robertas Prechteris, kurį daugelis laiko šiuolaikiniu socionomikos guru, yra baigęs psichologiją, o ne ekonomiką. Nepaisant to, kad neturėjo finansinių žinių, jis laimėjo apdovanojimus už rinkos laiką devintojo dešimtmečio bulių rinkoje Jungtinėse Valstijose. Jo prognozės dėl akcijų rinkos perspektyvų po 1980 m. žlugimo sulaukė panašios sėkmės. Vis dėlto socionomika neturėtų būti vertinama kaip stebuklinga formulė, leidžianti nuspėti rinką, nes Prechteris paprastai nuo 1987 iki 25 m. kasmet 1985 procentais lenkė JAV akcijų rinkos indeksą.