Soma yra vienas sudėtingiausių induistų panteono dievų, iš dalies todėl, kad jis įgauna tokias skirtingas formas. Paprasčiausiai į jį galima žiūrėti kaip į augalą. Iš šio augalo savo ruožtu galima pagaminti gėrimą, kuris yra dievų gėrimas. Iš tiesų daugeliu atžvilgių būtent šio augalo gėrimas daro dievus dieviškus. Galiausiai Soma yra įasmeninta dievybė, kaip ir Indra ar Agni.
Augalas, kurį reiškia „soma“, yra neaiškus. Egzistuoja nemažai hipotezių. Daugelis mano, kad tai buvo psichotropinė medžiaga, tokia kaip Amanita muscaria arba kanapės. Kiti mano, kad tai buvo vaisinis augalas, pavyzdžiui, granatas. Dar kiti mano, kad tai buvo augalas ephedra vulgaris, kuris dažnai buvo naudojamas ritualams, siekiant patirti dieviškumą.
Iš somos pagamintą gėrimą daugelis dievų gėrė kaip skystį. Tai suteikė jiems didžiulę jėgų gausą, todėl daugelis dievų galėjo atlikti savo galingus žygdarbius. Buvo žinoma, kad tiek Indra, tiek Agni jo gėrė didžiulius kiekius, o Indra prieš kovą su Vritra gėrė vandens upėmis.
Taip pat sakoma, kad jį gėrė mirtingieji, norėdami suteikti jiems dievų galių. Poetai ir menininkai gerdavo jį, kad pasisemtų įkvėpimo, religingi žmonės gerdavo, kad geriau pamatytų dievus, o kariai gerdavo prieš išeidami į mūšį, kad prisigertų dieviškojo galios.
Sakoma, kad Soma kaip dievas pasirodė gražus paukštis ar galingas jautis. Jis kartais net buvo vaizduojamas kaip žmogaus embrionas. Tačiau retai galima rasti jo kaip žmogaus iliustracijų, atspindinčių jo šiek tiek keistą vietą induistų panteone.
Gana anksti jis buvo pradėtas sieti su mėnuliu. Jis daugeliu atžvilgių išstūmė ankstesnį mėnulio dievą Čandrą, kuris su dešimčia baltų žirgų varė mėnulį per dangų. Į patį mėnulį dažnai buvo žiūrima kaip į somos taurę, kuri pilnai pripildoma iki kraštų, po to geriama tol, kol nieko nebeliko, ir pamažu pasipildo. Teigiama, kad jis vedė dvidešimt septynias Dakšos dukteris Nakšatras, kurios buvo susijusios su žvaigždėmis.
Vienas mitas apie jį sako, kad jis neskyrė pakankamai dėmesio kiekvienai iš savo dvidešimt septynių žmonų. Sutrikę jie nuėjo pas tėvą ir pasiskundė. Dakša, supykęs dėl menkumo, užliejo Somai prakeikimą, kad jis lėtai mirs per mėnesį. Jo žmonos, nenorėjusios tokios žiaurios bausmės, įsikišo, todėl Dakša leido jam išgyventi lėtą nykimą ir reformuotis.
Induizmui progresuojant, tiek skystis, tiek dievas panteone tapo vis mažiau svarbūs. Kunigai nustojo gerti skystį kaip dievų garbinimo būdą, o vietoj to sutelkė dėmesį į auką. Gėrimo paslaptys buvo prarastos, kai kuriose vėliau maldose atsiprašant, kad panaudojo pakaitalą, ir palaipsniui Soma tapo tiesiog mėnulio dievu.