Somatinė psichologija, dar vadinama kūno ir proto psichoterapija bei į kūną orientuota psichoterapija, yra psichologijos šaka, kuri tiki stipriu proto ir kūno ryšiu. Somatinė kūno sistema yra nervų sistemos dalis ir perduoda informaciją tarp centrinės nervų sistemos ir odos, griaučių raumenų ir jutimo organų nervų. Jutimo organai valdo žmogaus pojūčius, įskaitant klausą, regėjimą ir lytėjimą. Somatinis psichologas naudoja paciento kūno kalbą, emocines išraiškas ir kitas fizines ypatybes kaip užuominas apie asmens psichinę būseną ir moko pacientą naudoti fizinius metodus, skatinančius geresnę psichinę ir fizinę sveikatą. Wilhelmas Reichas, Sigmundo Freudo mokinys, yra priskiriamas šios psichologijos šakos sukūrimui pagal Freudo, Fritzo Perlso ir Arthuro Janovo raštus.
Wilhelmas Reichas tikėjo, kad protas ir kūnas nėra atskiri subjektai, o veikiau kiekvienas daro įtaką kitam. Savo naująją psichoterapiją jis pavadino vegetoterapija arba charakterio-analitine vegetoterapija. Somatinė psichologija išsivystė, kai psichologai sujungė kitas praktikas, tokias kaip šokio ir judesio terapija, su Reicho vegetoterapija. Kai kurios kitos įtakos apima kitas psichologijos teorijas, tokias kaip egzistencializmas, humanistinė psichologija ir geštalto praktika; biologija ir neurologija; ir Rytų filosofijos. Daugelis Reicho pasekėjų sukūrė savo formą, naudodami šią įtaką ir savo teorijas.
Žmonės kreipiasi į somatinius psichologus, kad sumažintų stresą ir nerimą, įskaitant potrauminį streso sutrikimą (PTSD); tobulinti ir suprasti santykius ir seksualines problemas; ir susidoroti su tokiomis ligomis kaip lėtinio nuovargio sindromas, galvos skausmai ir kiti skausmai. Daugelis žmonių mano, kad tai gali padėti jiems susidoroti su priklausomybėmis, praradimais ir sielvartu. Pabrėždama proto ir kūno ryšį, somatinė psichologija padeda psichologams visapusiškai gydyti visą pacientą.
Daugelis psichologų pritaiko metodus kiekvienam pacientui. Paprastai psichologas ugdo paciento savimonę, naudodamas atsipalaidavimą ir meditaciją, įskaitant kvėpavimo metodus. Judėjimas, pavyzdžiui, šokio terapija, padeda žmogui patirti gilesnį fizinį suvokimą. Somatinė psichologija plečia paciento gebėjimą visapusiškai jausti ir natūraliai sveikai reikšti savo emocijas. Psichoneuroimunologija – somatinei psichologijai artimas mokslas – tiria, kaip žmogaus emocijos veikia jo imuninę sistemą.
Kai kurie šiuolaikiniai terminai, kuriuos psichologai vartoja ženklindami somatinę psichologiją, gali būti bioenergetika, fokusavimas ir sensomotorinė psichoterapija. Ilana Rubenfeld sukūrė Rubenfeldo sinergijos metodą, kuris sujungia fizinį prisilietimą ir pokalbio terapiją. Ronas Kurcas sukūrė hakomi terapiją, pagrįstą somatine psichologija ir Rytų filosofijomis. Hakomi yra hopių kalbos žodis, kuris laisvai verčiamas kaip „tu esi toks, koks esi“.