Somatinė psichoterapija – psichoterapijos šaka, kuria siekiama gydyti psichologines traumas manipuliuojant fiziniu kūnu. Žmonės, kurie praktikuoja somatinę psichoterapiją, mano, kad traumuojantys emociniai išgyvenimai išlieka kūne, dažniausiai įtampos srityse, kurios gali pakeisti laikyseną, judesius, kūno kalbą ar veido išraiškas. Somatiniai psichoterapeutai siekia gydyti neišspręstas emocines traumas, išlaisvindami šias kūno ir nervų sistemos įtampas. Somatinė psichoterapija paprastai apima fizinių pojūčių aptarimą, ypač susijusius su fizinių pojūčių pokyčiais, kai žmogus psichiškai išgyvena trauminius išgyvenimus. Šio tipo terapijos metu kūnas gali atsikratyti streso ir nervinės įtampos, dažniausiai pasireiškiančios trūkčiojimu, paraudimu, skrandžio sutrikimu arba fizinio diskomforto jausmu.
Šio tipo terapijos pranašumai gali apimti geresnę savijautą ir nuotaiką, didesnį pasitikėjimą, fizinių simptomų, atsirandančių dėl psichologinio streso, palengvinimą ir padidėjusį psichologinį atsparumą. Žmonėms, kuriems taikoma tokia terapija, gali būti lengviau aiškiai mąstyti ir jie gali rasti daugiau pasitenkinimo kasdieniame gyvenime. Somatinės psichoterapijos specialistai mano, kad dėl emocinės traumos gali atsirasti įvairių fizinių simptomų. Šie simptomai paprastai yra virškinimo sutrikimai, imuniteto problemos, seksualinės problemos ir hormonų pusiausvyros sutrikimas. Depresija ir nerimo sutrikimai, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemos ir potrauminio streso sutrikimas yra vieni iš sutrikimų, kuriems, kaip manoma, naudingas somatinės psichoterapijos gydymas.
Dauguma šio tipo terapijos specialistų prašo pacientų, aptariant praeities traumą, atkreipti dėmesį į savo fizinius pojūčius. Kai atsiranda stiprūs fiziniai pojūčiai, gydytojas naudoja nedidelius, švelnius prisilietimus ir fizinius judesius. Manoma, kad tai išlaisvina šiuos jausmus iš kūno.
Somatinės psichoterapijos elementų galima rasti daugelyje psichoterapijos rūšių, tokių kaip akių judesių desensibilizavimas ir pakartotinis apdorojimas (EMDR), kai klientai yra nukreipiami kartoti akių judesius aptariant praeities trauminius įvykius. Dauguma psichologų mano, kad somatinės psichoterapijos principas, kad pats kūnas išlaiko praeities emocinių traumų įtampą, yra pagrįstas. Ankstyvieji šiuolaikiniai šios psichoterapijos formos praktikai yra Wilhelmas Reichas, laikomas pirmuoju psichoterapeutu, kuris psichoterapijos procedūrų metu panaudojo manipuliavimą kūnu. Pierre’as Janetas taip pat priskiriamas kai kurių pirmųjų teorijų, susijusių su somatine psichoterapija, sukūrimu, nors manoma, kad jis netaikė šių teorijų savo pacientams. Kai kurie psichoterapeutai atkreipia dėmesį į tai, kad somatinės psichoterapijos principai ir metodai yra panašūs į tuos, kurie naudojami energija paremtoje terapijoje, pavyzdžiui, reiki.