Somnifobija yra medicininis terminas, naudojamas apibūdinti miego baimę. Ši būklė yra nerimo sutrikimo rūšis ir dažniausiai pasitaiko tarp vaikų. Šie vaikai dažniausiai perauga miego baimę augdami, nors kai kuriuos suaugus gali lydėti somnifobija. Šio sutrikimo simptomai dažnai yra panikos jausmas, dusulys ir greitas širdies plakimas. Somnifobijos gydymas skiriasi ir gali apimti konsultacijas, hipnoterapiją arba receptinių vaistų vartojimą.
Baimė miegoti arba, tiksliau, baimė prarasti kontrolę miegant, gali išsivystyti dėl daugelio priežasčių. Tie, kurie patyrė trauminę ar smurtinę vaikystę, gali būti ypač linkę susirgti šiuo sutrikimu. Suaugusieji gali patirti somnifobiją dėl stresinių situacijų namuose ar darbe. Tie, kurie kenčia nuo kitų nerimo sutrikimų, gali turėti didesnę riziką susirgti somnifobija.
Daugelis simptomų, susijusių su somnifobija, yra tokie patys kaip ir su kitais nerimo sutrikimais. Šie simptomai gali būti gresiančio pražūties ar panikos jausmas, greitas širdies plakimas ir dusulys. Priepuolio metu taip pat gali pasireikšti burnos džiūvimas ir gausus prakaitavimas. Be baimės būti sužalotam arba prarasti savęs kontrolę miego metu, paprastai yra pagrindinė baimė išprotėti arba nesugebėti susivaldyti.
Yra keletas gydymo būdų tiems, kuriems buvo diagnozuota somnifobija. Receptiniai vaistai gali būti naudojami atskirai arba kartu su kitais gydymo būdais. Miego vaistai gali padėti pacientui užmigti ir užmigti, nepaisant baimės. Gali būti naudojami papildomi vaistai, padedantys valdyti didelio nerimo jausmus.
Psichoterapija yra įprastas somnifobijos gydymo metodas ir dažnai apima konsultavimą bei receptinių vaistų vartojimą. Konsultacinė gydymo dalis skirta padėti pacientui atrasti pagrindines miego baimės priežastis ir išmokti susidoroti su bet kokiomis emocijomis, kurios atsiranda dėl to suvokimo. Gydymą vaistais kartais galima nutraukti pasiekus didelę pažangą, nors toks sprendimas turėtų būti priimtas tik gavus gydytojo sutikimą.
Kai kuriems pacientams, sergantiems šiuo sutrikimu, gali būti naudinga naudoti hipnoterapiją. Šis procesas apima gilaus atsipalaidavimo būseną, būklę, kuri gali leisti pacientui reaguoti į pasiūlymus, pateiktus hipnozės metu. Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai mano, kad hipnoterapija gali padėti pacientui labiau kontroliuoti emocinę savijautą ir pasąmonės reakcijas.