Sonohisterograma yra ultragarso tipas, naudojamas diagnozuoti gimdos anomalijas. Ši procedūra dažnai naudojama siekiant nustatyti, ar nėra gimdos anomalijų, kurios gali trukdyti sveikam nėštumui. Sonohisterogramos ultragarsas yra labai mažos rizikos procedūra ir yra veiksmingesnė už įprastą ultragarsą nustatant struktūrinius gimdos anomalijas.
Įprasti ultragarsai naudoja garso bangas kūno vidaus vaizdams generuoti. Atliekant ultragarsą, prietaisas, vadinamas keitikliu, perduodamas per odą. Keitiklis skleidžia garso bangas, kurios atsimuša į kūno audinius ir sukelia aidus, kurie skiriasi priklausomai nuo audinio tipo ir atstumo tarp audinio ir keitiklio. Ultragarso įrenginys naudoja šią informaciją, kad sukurtų kūno viduje esančių audinių vaizdą.
Sonohisterograma veikia tuo pačiu principu, tačiau naudoja kitokio tipo zondą. Kitas skirtumas yra tas, kad į gimdą įleidžiamas fiziologinis tirpalas. Fiziologinio tirpalo infuzija pagerina ultragarso įrenginio gebėjimą sukurti tikslius gimdos vidaus vaizdus, nes fiziologinio tirpalo infuzija išpučia gimdą. Dėl to gimdos sienelės atsiskiria ir leidžia lengviau nustatyti anomalijas.
Sonohisterogramos procedūra yra labai greita ir trunka tik apie penkias minutes. Tai ambulatorinė procedūra, kuri gali būti atliekama gydytojo kabinete arba vaisingumo klinikoje. Šios procedūros metu naudojamas spenelis, kad padidintų gimdos kaklelį, kad gydytojas galėtų įvesti kateterį į gimdą. Fiziologinis tirpalas per kateterį įleidžiamas į gimdą, o ultragarsinis zondas įkišamas į makštį. Ultragarso proceso metu zondu galima manipuliuoti, kad būtų rodomi skirtingi gimdos vaizdai. Ultragarso metu ir po jo dažnai jaučiamas mėšlungis; daugumai moterų skausmui malšinti pakanka ibuprofeno.
Sonohisterografija druskos tirpalu paprastai rekomenduojama moterims, kurios turėjo problemų pastoti arba negalėjo pastoti iki termino. Be to, moterims, turinčioms pasikartojančių menstruacijų sutrikimų arba nenormalaus kraujavimo, gali būti atlikta sonohisterograma. Šis ultragarsinis tyrimas gali diagnozuoti tokias problemas kaip fibroma, polipai ir randų audinys. Visos šios problemos gali sukelti nevaisingumą, persileidimą ar nenormalų kraujavimą iš makšties.
Vienas svarbus aspektas atliekant sonohisterografiją yra tai, kad procedūra turi būti kruopščiai nustatyta taip, kad ji sutaptų su tam tikru moters menstruacinio ciklo tašku. Siekiant geriausių rezultatų, šis testas turi būti atliktas nuo mėnesinių pabaigos iki ovuliacijos pradžios. Taip yra todėl, kad šioje menstruacinio ciklo dalyje gimdos sienelės yra ploniausios, todėl anomalijas lengviau aptikti.