Sorafenibas yra geriamasis vaistas, skirtas tam tikroms pažengusios stadijos kepenų ir inkstų vėžio rūšims gydyti. Jis veikia slopindamas baltymų, kurie kontroliuoja replikaciją vėžinėse ląstelėse, veikimą. Onkologai dažnai skiria sorafenibą kaip komplimentą su kitais vėžio gydymo būdais, įskaitant spinduliuotę ir chirurgiją. Vaistas negali išgydyti kepenų ar inkstų vėžio, tačiau gali padėti sulėtinti jų progresavimą ir žymiai pagerinti daugelio pacientų simptomus.
Baltymų kinazės fermentai randami visose kūno ląstelėse. Jie padeda reguliuoti daugybę procesų, įskaitant replikaciją ir užprogramuotą ląstelių mirtį. Tačiau vėžinėse ląstelėse fermentai gali tapti pernelyg aktyvūs ir sukelti ląstelių laukinį dauginimąsi, o ne mirti įprastu būdu. Sorafenibas veikia kaip kinazės inhibitorius, neleidžiantis fermentams pasitraukti iš kontrolės. Užslopinus kinazės fermentus, vėžys negali taip efektyviai plisti, o augliai pradeda mažėti, kai žūsta esamos ląstelės.
Nustatyta, kad sorafenibas veiksmingai reguliuoja pažengusią inkstų ląstelių karcinomą ir kepenų ląstelių karcinomą. Tačiau jis gali sukelti daugybę neigiamų šalutinių poveikių, nes jo pagrindinis slopinamasis poveikis gali paveikti sveikas ir vėžines ląsteles. Pacientas gali jausti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir skrandžio spazmus. Vaistas taip pat gali sukelti nuovargio jausmą, sąnarių skausmą ir galūnių tirpimą. Kai kuriems žmonėms pasireiškia stiprūs krūtinės skausmai, bėrimai ir dusulys, kurie gali būti alerginių reakcijų požymiai.
Pacientams, vartojantiems sorafenibą, padidėja aukšto kraujospūdžio, vidinio kraujavimo ir širdies problemų rizika. Vaistas gali neigiamai sąveikauti su kitais vaistais, įskaitant įprastas nereceptines priemones, todėl gali kilti gyvybei pavojingų komplikacijų. Prieš skirdami sorafenibą, gydytojai atidžiai patikrina pacientų ligos istoriją ir esamus vaistus, kad sumažintų rimto šalutinio poveikio tikimybę.
Sorafenibą reikia vartoti kasdien tokiomis dozėmis, kurias rekomenduoja jį skiriantis gydytojas. Daugumai suaugusių pacientų nurodoma gerti po 400 miligramų piliulę du kartus per dieną prieš valgį, tačiau tikslios dozės gali skirtis priklausomai nuo asmens amžiaus ir konkrečios būklės. Svarbu, kad pacientas reguliariai lankytųsi patikrinimuose ir praneštų apie bet kokį neįprastą šalutinį poveikį, kad gydytojas prireikus galėtų koreguoti dozes arba pakeisti vaistus.
Inkstų ląstelių ir kepenų ląstelių karcinomos yra sunkiai kontroliuojamos vėžio formos. Derindami chirurgiją, spinduliuotę, chemoterapiją ir kinazės inhibitorius, tokius kaip sorafenibas, gydytojai dažnai gali padėti pacientams jaustis daug geriau. Mažai tikėtina, kad gydymas visiškai pašalins vėžį, tačiau asmenys, kurie vartoja vaistus ir laikosi gydytojų nurodymų, dažnai gali džiaugtis ilgesniu ir pilnesniu gyvenimu.