Specialusis įgaliojimas įvairiose jurisdikcijose vadinamas ribotu įgaliojimu. Tai dokumentas, pripažintas teismų, kai jis tinkamai įvykdytas, ir kuriame advokatui iš tikrųjų suteikiami tam tikri įgaliojimai veikti asmens, kuris pats negali atlikti tų veiksmų, vardu. Dažna šio įgaliojimo vykdymo priežastis yra ta, kad davėjas nėra tame regione, kuriame turi būti atliekamos tam tikros finansinės, verslo ar teisinės operacijos. Specialaus įgaliojimo pavadinimas taip pat gali rodyti ribotas įgaliotinio pareigas, pavyzdžiui, finansinis įgaliojimas. Skirtingai nuo specialaus įgaliojimo, bendrasis įgaliojimas yra dokumentas, kuriame advokatas iš tikrųjų turi plačius įgaliojimus veikti pagal davėjo finansinius interesus.
Yra keletas būdų, kaip nutraukti specialų įgaliojimą. Pirmiausia, suteikėjas gali įtraukti dokumente galiojimo pabaigos datą, o visi agentui suteikti įgaliojimai ir teisės nustoja galioti tą dieną. Suteikėjas taip pat gali atšaukti įgaliojimą nepasibaigus galiojimo terminui dėl bet kokios priežasties. Agentas taip pat gali atšaukti dokumentą, o kai kurie tai daro dėl to, kad išvyksta arba negali toliau sąžiningai vykdyti savo pareigų. Specialusis įgaliojimas pasibaigia jo davėjui mirus, o kiti juridiniai dokumentai, suteikiantys asmenims įgaliojimus ir teises, pavyzdžiui, testamentas.
Advokato pareigos faktiškai dažnai nurodomos dokumente, o kartais ir specialaus įgaliojimo pavadinime. Tipiškos teisės ir įgaliojimai yra susiję su davėjo finansinių reikalų tvarkymu. Kai kurios pareigos apima asmeninių ar verslo sutarčių sudarymą davėjo vardu, indėlių ir pinigų išėmimą iš banko sąskaitų, kad būtų galima valdyti davėjo pinigus, ir nekilnojamojo turto sandorių sudarymas. Dokumente gali būti neišvardintos visos pareigos, tačiau to pakanka, kad advokatas ir teismai galėtų nustatyti, kokie įgaliojimai patenka į susitarimo sritį. Iš tikrųjų advokatas, atliekantis užduotis, kurios viršija dokumento taikymo sritį, pažeidžia savo patikėtines pareigas.
Kiekviename regione galioja įstatymai, reglamentuojantys įgaliojimą, ir tie įstatymai nustato formalius galiojančio dokumento įforminimo reikalavimus. Pavyzdžiui, davėjui gali tekti gauti tam tikrą skaičių liudytojų parašų. Kai kuriose jurisdikcijose notarui gali tekti pasirašyti ir užantspauduoti dokumentą, kad jis galiotų.