Speculoos yra traškus sausainis arba plokščias biskvitas, populiarus Belgijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Paprastai jo forma yra stačiakampė, o ant jo veidelio įspaustas dekoratyvinis vaizdas, nors šiuolaikinės sausainio formos gali būti įvairių formų. Šiuos sausainius galima valgyti šiltus arba šaltus, jie puikiai tinka prie tokių gėrimų kaip arbata, kava ar karštas šokoladas.
Priklausomai nuo šalies, yra daug slapuko pavadinimo variantų. Speculoos paprastai vadinamas tokiu Prancūzijoje, bet žinomas kaip „speculaas“ Nyderlanduose ir „speculatius“ Vokietijoje. Žodžio kilmė nėra tikra, tačiau kai kurie sako, kad „speculoos“ kilęs iš žodžio „specerij“, kuris olandų kalba reiškia „prieskoniai“. Kiti priskiria lotynišką žodį „speculum“, susijusį su sausainiams naudojamomis medinėmis formomis.
Tradiciškai spekuliacijos buvo kepamos Šv. Mikalojaus dienos išvakarėse, gruodžio penktą ar šeštą dieną. Dekoratyviniai vaizdai ant sausainių dažniausiai būdavo personažai ar dekoracijos, paimtos iš pasakojimų apie Šv. Labiausiai paplitęs atvaizdas būtų pats šv. Mikalojus, kartais papuoštas valgomais raudonais dažais, skirtais jo paltui su raudonu gobtuvu. Pagal belgų ir olandų kalėdinius papročius, vaikai šv.Mikalojaus arkliui į batus pripildavo šieno, o avalynę statydavo prie kamino. Kitą rytą batai buvo užpildyti spėlionėmis ir kitomis dovanomis.
„Speculoos“ sausainiams naudojami įprasti ingredientai, tokie kaip sviestas, miltai ir kiaušiniai, tačiau sausainiui išskirtinį skonį suteikia belgiškas rudasis cukrus, vadinamas „vergeoise brune“, pagamintas iš runkelių. Šis cukrus taip pat suteikia sausainiui sodrią rudą spalvą. Šiuolaikiniai receptai dažniausiai pakeičia žalią brune tamsiai rudą cukrų, kuris yra plačiau prieinamas. Kitas veiksnys, dėl kurio šie sausainiai yra tokie unikalūs, yra įvairių prieskonių, tokių kaip cinamonas, gvazdikėliai, imbieras ir net pipirai, naudojimas. Taip pat galima dėti kapotų riešutų, tokių kaip migdolai ir graikiniai riešutai, dėl tekstūros ir skonio.
Tešla dažniausiai ruošiama maišant sausus ingredientus atskirai nuo šlapiųjų. Tada į sumaišytus šlapius ingredientus lėtai dedami sausieji ingredientai, kol ingredientai gerai susimaišys. Tačiau svarbu nemaišyti tešlos per daug ar per greitai, nes taip gali susidaryti labai kieti sausainiai. Tada tešla plonai iškočiojama, supjaustoma gabalėliais, formuojama ir kepama. Daugelyje receptų rekomenduojama tešlą atšaldyti šaldytuve prieš įspaudžiant ją formele, nes įspaudas būtų ryškesnis.