Spirometras yra prietaisas, naudojamas kvėpavimo srautui į plaučius ir iš jų matuoti. Šis prietaisas naudojamas atliekant medicininio tyrimo procedūrą, vadinamą spirometrija, kai pacientas įkvepia ir iškvepia iš vamzdelio, prijungto prie spirometro, kad būtų galima įvertinti plaučių funkciją. Daugelis žmonių, kurie gydomi dėl plaučių ligų, tam tikru savo gyvenimo momentu sąveikavo su spirometru.
Spirometrui sukurti gali būti naudojami keli skirtingi metodai. Tikslas – sukurti prietaisą, kuris būtų labai jautrus oro slėgio pokyčiams, kad būtų galima išmatuoti oro srauto į plaučius ir iš jų subtilybes. Spirometrai sukuria grafinę išvestį, kai oro srautas išilgai vienos ašies, o laikas išilgai kitos. Tai leidžia gydytojui matyti ne tik tai, kiek oro pacientas įkvepia ir iškvepia, bet ir kiek laiko jis įkvepia. Didžiausią srauto vertę taip pat galima gauti ieškant aukščiausio taško grafike.
Originalus spirometro dizainas buvo vandenyje pakabintas cilindras, kurį galima kilnoti aukštyn ir žemyn pacientui kvėpuojant. Kai cilindras judėjo, jis stumtelėjo rašiklį, pritvirtintą prie milimetrinio popieriaus, sukurdamas grafiką, kurį buvo galima perskaityti pasibaigus bandymui. Šiandien spirometrijai gali būti naudojami įvairūs kiti slėgiui jautrūs prietaisai, nors kai kuriose ligoninėse vis dar naudojamas vandens pagrindu pagamintas metodas.
Darbas su spirometru reikalauja tam tikros praktikos. Kai pacientai pirmą kartą naudoja prietaisą, jiems dažnai atliekamas bandomasis paleidimas, kad prieš renkant duomenis jie žinotų, kokia yra patirtis. Spirometru atliekami mažiausiai trys kvėpavimo ciklai, kad būtų gautas verčių diapazonas, kurį galima apskaičiuoti, kad atspindėtų paciento būklę. Jei skaičiai labai skiriasi, tai gali būti ženklas, kad vienas ar keli testai buvo klaidingi ir juos reikia pakartoti.
Spirometrija labai priklauso nuo paciento bendradarbiavimo, todėl svarbu atsiminti, kad ja matuojamas ne bendras plaučių tūris, o tik oro kiekis, kurį galima įstumti į plaučius ir iš jų. Asmens, sergančio sunkia bronchų obstrukcija, plaučių tūris gali būti labai didelis, tačiau tai neatsispindėtų spirometrijos tyrime, nes per bronchus gali būti išstumtas tik ribotas oro kiekis. Plaučių tūriui tirti gali būti naudojami kiti tyrimai, o plaučių funkcijai įvertinti kaip visumai gali būti naudojama visa plaučių funkcijos tyrimų arba PFT grupė.