Sporto sociologija yra akademinė sritis, kuri siekia išnagrinėti daugybę tarpasmeninių ir grupinių reiškinių, kylančių sporto srityje. Sportas suteikia sociologams daug skirtingų atskirų, bet viena nuo kitos priklausomų grupių, kurias jie gali ištirti, siekdami sužinoti apie žmogaus socialinį elgesį. Sportinės komandos, sporto aistruoliai ir pelno siekiančios sporto įmonės – visa tai sutampa socialinis elgesys, kuris mokslininkų nuomone yra labai įdomus. Praktiškai šios srities žmonės gali ieškoti geresnių būdų motyvuoti komandas, stiprinti komandų ir sirgalių ryšį bei užkirsti kelią diskriminacijai mėgėjiškoje ir profesionalioje lengvojoje atletikoje. Ji glaudžiai susijusi su kitomis sritimis, tokiomis kaip sporto medicina, psichologija ir socialinis teisingumas.
Vienas iš sporto sociologijos tikslų yra pažvelgti į įvairias lengvosios atletikos grupes kaip į visuomenes savaime arba kaip į visos visuomenės mikrokosmosą. Pavyzdžiui, sociologas, žiūrintis į socialinius reiškinius, vykstančius komandoje, gali būti suinteresuotas skirtingų įgūdžių lygio žaidėjų, trenerių ir žaidėjų bei skirtingų rasių žaidėjų santykiais. Jėgos dinamika tarp skirtingų žaidėjų arba tarp trenerio ir žaidėjų gali būti ypač įdomi, kai ji nagrinėjama kaip socialiniai reiškiniai, kylantys iš socialinės komandos struktūros.
Kitas svarbus dalykas šioje srityje yra sporto ir likusios visuomenės santykis. Pavyzdžiui, sporto gerbėjai dažnai yra apsėsti savo mėgstamų komandų. Šią sociologijos šaką taip pat domina santykiai, egzistuojantys tarp sporto, žiniasklaidos ir likusios visuomenės. Daugeliu atvejų žiniasklaidos priemonės yra pagrindinis grupių bendravimo būdas. Nepaisant šio „filtro“, profesionalios sporto komandos, žaidėjai ir renginiai daro didelį poveikį populiariajai kultūrai ir kitoms socialinėms tendencijoms.
Sporto sociologija taip pat yra suinteresuota spręsti kai kurias socialines problemas, kylančias sportinėje visuomenėje ir kultūroje. Pavyzdžiui, lyčių lygybė yra svarbi problema tiek mėgėjų, tiek profesionalių atletų rate. Merginos paprastai turi mažiau galimybių sportuoti ir jas labiau apriboja nei berniukai per visą mokyklos laiką, o moterų sporto komandos dažnai yra menkai finansuojamos, palyginti su vyrų komandomis. Tos pačios problemos aptinkamos ir profesionalioje lengvojoje atletikoje, nes sportininkėms paprastai mokamas mažesnis atlyginimas ir suteikiama mažiau galimybių nei sportininkėms vyrams. Mokslininkus taip pat domina klausimai, susiję su rase, etnine kilme ir fizine negalia.