Sprendimų teorija yra tarpdisciplininė studijų sritis, susijusi su matematikais, statistikais, ekonomistais, filosofais, vadovais, politikams, psichologams ir visiems kitiems, besidomintiems sprendimų ir jų pasekmių analize. Pagrindinis sprendimų teorijos formalizmas yra išmokėjimo lentelė, kuri atvaizduoja vienas kitą paneigiančius sprendimus į vienas kitą paneigiančias gamtos būsenas. Pavyzdžiui, „Sprendimas X veda į rezultatą Y“, „Sprendimas Y veda į rezultatą Z“ ir pan. Kai nežinoma rezultatų, atitinkančių bet kurį konkretų sprendimą, rinkinys, šią situaciją vadiname sprendimu neapibrėžtumo sąlygomis, studijų sritimi, kuri dominuoja sprendimų teorijoje.
Sprendimų teorijos rezultatams paprastai priskiriamos naudingumo reikšmės. Pavyzdžiui, karinio planuotojo požiūriu, 1000 vyrų žūtis mūšio lauke gali būti priskiriama neigiamai naudai 1000, o 500 žmonių žūčiai – 500. Galimi sprendimo teorijos problemos rezultatai: teigiamas, neigiamas arba abu. Naudingumo priskyrimai gali būti savavališki ir pagrįsti sprendimus priimančio asmens nuomone – pavyzdžiui, 1000 vyrų mirtis gali būti priskiriama daugiau nei dvigubai neigiamam naudos už 500 vyrų mirtį.
Tikėtinas sprendimo naudingumas apskaičiuojamas kaip kiekvieno galimo rezultato tikimybės suma, padauginta iš kiekvieno rezultato naudingumo. Pavyzdžiui, priėmus tam tikrą sprendimą, 100% tikimybe galima gauti teigiamą naudingumą 75, o 40% tikimybę – 25. 75% kartų 100 lygu teigiamai 75. 25% kartų -40 lygu -10. Iš 75 atėmus 10 gaunamas 65, o tai reiškia, kad bendras numatomas sprendimo naudingumas yra 65.
Akivaizdu, kad toks kiekybinis tikslumas įmanomas tik tose problemose, kuriose visi skaičiai ir tikimybės žinomi iš anksto. Tai pasakytina apie tam tikras lošimo problemas, pvz., pokerį. Sprendimų teorija pateikia daugybę pasiūlymų, kaip įvertinti sudėtingas tikimybes esant neapibrėžčiai, kurių dauguma yra išvestos iš Bajeso išvados.
Sprendimų teorija gali būti normatyvinė arba aprašomoji. Normatyvinė sprendimų teorija reiškia teorijas apie tai, kaip turėtume priimti sprendimus, jei norime maksimaliai padidinti numatomą naudą. Aprašomoji sprendimų teorija reiškia teorijas apie tai, kaip mes iš tikrųjų priimame sprendimus. Aprašomosios sprendimų teorijos yra sudėtingos, dažnai be reikalo, ir jos padeda išmokyti mus būdų, kuriais žmonių sprendimai sistemingai klysta. Tai susiję su susijusia euristikos ir šališkumo sritimi, kuri per pastarąjį dešimtmetį tapo labai populiari ekonomikos srityje.