Springerlė yra saldus biskvitas, kuris yra tradicinės vokiečių virtuvės dalis ir ypač paplitęs per Kalėdų šventes. Pagrindinis springerlio atpažinimo bruožas yra įspaustas biskvito paviršius. Ši funkcija sukuriama spaudžiant arba iškočiojus formą ant tešlos prieš dedant tešlą į orkaitę kepti. Be to, tešla paliekama tam tikrą laiką išdžiūti nuo įspaudimo iki kepimo. Tai padeda išlaikyti įspūdį tešloje, kad iškepus jis vis dar būtų aiškiai matomas.
Įspaudus springerle sausainių paviršiuje sukuria raižytas kočėlas arba metalinis presas, kuris veikia panašiai kaip rašalo įspaudų antspaudas. Kai naudojamas kočėlas, medinis cilindras iškočiojamas per tešlos paviršių. Nors raštai išraižyti į suapvalintą paviršių, jie atrodo visiškai plokšti ir net tada, kai tinkamai iškočiojami per springerle tešlą.
„Springerle“ sausainiai Vokietijoje ir gretimose šalyse gaminami daugelį amžių. Tiesą sakant, yra istorinių įrodymų, rodančių, kad šie sausainiai galėjo būti gaminami jau 1300 m. Kai kurios iš ankstyviausių rastų springerle formų pasižymi krikščioniškais atvaizdais ir simboliais. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl manoma, kad springerle buvo kilę iš sakramentinės duonos įspaudimo praktikos, skirtos naudoti religinėse apeigose. Nors pirmieji šių sausainių formeliai dažnai buvo religinio pobūdžio, naujesni 1600–1800 m. formos atspindi šeimos, meilės ir santuokos įvaizdžius.
Išskirtinis springerle sausainių skonis yra anyžius. Vietoj to, kad į tešlą būtų įmaišytos anyžių sėklos, sėklos dažniausiai išbarstomos ant kepimo skardos. Formuota tešla dedama ant sėklų viršaus prieš pašaunant į orkaitę. Baigę kepti, dažniausiai gana žemoje temperatūroje, springerle sausainiai išlaiko formą ir reljefinį vaizdą bei dažniausiai būna gana šviesios spalvos. Įprasta, kad springerle, kuris daugiausia gaminamas iš kiaušinių baltymų ir baltų miltų, būna beveik baltos spalvos. Spalva tik šviesesnė dėl to, kad tokie sausainiai atvėsę labai dažnai apibarstomi labai rafinuotu cukraus pudra.