Srovės jutiklis yra elektrinis įtaisas, matuojantis elektros srovės srautą tam tikroje elektros linijoje. Tai atliekama tiksliai išmatuojant įtampos kritimą rezistoriuje, esančiame srovės kelyje. Tai leidžia srovės jutikliui generuoti srovės, tekančios per liniją, lygio įvertinimą. Srovės jutiklio išvestis pateikiama kaip įtampos rodmuo arba kaip nuolatinė srovė, kuri yra apytiksliai proporcinga srovės lygiui, judančiam išbandytu keliu.
Tradiciškai naudojami apsaugoti grandines nuo pažeidimų ir bendrai pranešti apie srovę, dabar srovės jutikliai naudojami daug platesnėms reikmėms. Tai apima veiklos stebėjimą ir tobulinimą; apsauga nuo viršsrovių, kurios gali perkrauti liniją ir kelti pavojų; ir baterijomis valdomos grandinės, pvz., su akumuliatorių įkrovikliais. Įkraunamos baterijos gali būti ypač naudingos srovės jutimui, nes be tikslaus srovės matavimo jos gali lengvai perkrauti arba kitaip tapti nenaudingos.
Srovės jutiklis veikia prijungtas prie aktyvios elektros linijos. Prijungus prie linijos, jutiklis nuskaito elektros srautą, einantį per liniją, kai ji keliauja per rezistorių. Rezistorius yra įtaisas, esantis srovės, trukdančios tekėti elektros srovei, kelyje, paprastai naudojamas valdyti ir sumažinti srovės, judančios per liniją, kiekį. Įtampa atitinkamai krenta, kai ji praeina per rezistorių, priklausomai nuo bendro pasipriešinimo lygio; matuodamas šio sumažėjimo dalį, jutiklis gali apskaičiuoti bendrą linijos srovę.
Yra du bendrieji srovės jutimo būdai; žemas šoninis jutimas ir aukštas šoninis jutimas. Žemos pusės jutiklis sujungia jutiklį tarp pradinės apkrovos ir įžeminimo jungties. Šis jutiklio tipas yra nebrangus srovės matavimo metodas, tačiau turi neigiamą pusę, nes padidina linijos įžeminimo kelią. Kita vertus, aukštas šoninis jutimas jungia jutiklį tarp maitinimo ir apkrovos. Paprastai tam reikia brangesnio jutiklio (nes reikalingas didesnis tikslumas), bet nesutrikdo įžeminimo srovės, kaip srovės jutimas per žemas šonines jungtis.