Stalo žaidimas yra žaidimas, kurį žaidžia du ar daugiau žaidėjų. Lenta gali turėti žymes ir tam skirtas erdves, o stalo žaidime gali būti žetonų, akmenėlių, kauliukų, kortelių ar kitų figūrėlių, kurios žaidimo metu naudojamos tam tikrais būdais. Stalo žaidimas tikrai nėra naujas išradimas. Tiesą sakant, stalo žaidimai, rasti netoli Jordanijos per archeologinius kasinėjimus, yra datuojami mažiausiai 7000 metų.
Ankstyviausi rasti stalo žaidimai atrodo panašūs į vėl populiarų Mancala žaidimą. Senet, stalo žaidimas su pėstininkais, šiek tiek primena šachmatus ar šaškes. Senet lentos buvo rastos 3500 m. pr. Kr. kapuose. Be to, yra daugybė meninių egiptiečių, žaidžiančių Senet, vaizdų.
Backgammon pasirodo 3000 m. pr. Kr. Atrodo, kad dauguma ankstyvųjų stalo žaidimų buvo dviejų žaidėjų žaidimai. Ankstyvosios nuorodos į Parcheesi ar Pachisi pasitaiko tik apie 500 m. pr. Kr. Parcheesi gali žaisti iki keturių žaidėjų. Šachmatai taip pat yra santykinai vėlesnis stalo žaidimas, atsiradęs tik apie 600 m.
Nuo šių ankstyvųjų stalo žaidimų buvo išbandyta ir išpopuliarėjusi daugybė rūšių. Kurį laiką Viktorijos epochoje ir anksčiau vietoj to dažnai buvo žaidžiama kortomis. Suaugusieji žaisdavo tokius žaidimus kaip whist, kurie dažnai apimdavo azartinius lošimus. Stalo žaidimai buvo populiaresni tarp vaikų.
Nors XX amžiuje kortų žaidimai ir toliau buvo populiarūs, visų rūšių stalo žaidimai ėmė patikti ir suaugusiems, ir vaikams. Tai buvo ypač aktualu po Antrojo pasaulinio karo ir dažnai priskiriama kylančiai vidurinei klasei. Žaidžiant šeimyninį strategijos ar atsitiktinumo žaidimą, dažnai vaizduojama šeštojo dešimtmečio viduriniosios klasės branduolinė šeima.
Per tą laiką išpopuliarėjo keli konkretūs stalo žaidimai. Tai buvo „Monopolis“, „Risk“ ir „Scrabble“. „Parcheesi“ išliko populiarus, o šiais laikais taip pat pasirodė „Parcheesi“ variantai, tokie kaip „Trouble and Sorry“. Daugelis šiuolaikinių stalo žaidimų priklauso nuo kauliukų judėjimo. Kai kurios iš jų yra sudėtingesnės, pavyzdžiui, rizika, kuri aiškiai turi itin strateginių elementų. Tačiau dažniausiai šiuolaikinis stalo žaidimas bent iš dalies priklauso nuo sėkmės. Net geras „Scrabble“ žaidėjas gali būti prakeiktas prastomis plytelėmis.
Kai kurie stalo žaidimai buvo ypač skirti jauniems žaidėjams. Tarp jų ypač populiarūs buvo Candyland ir Shoots and Ladders arba Snakes and Ladders. Candyland supažindino labai jaunus žaidėjus su idėja perkelti figūrėles išilgai lentos, kad būtų pirmasis žaidėjas, pasiekęs žaidimo pabaigą. Gyvatės ir kopėčios iš tikrųjų datuojamos mažiausiai XIX amžiuje ir buvo puikus būdas supažindinti vaikus su skaičiavimu ir nepastoviu sėkmės pobūdžiu.
Kai vaikai sensta, jie galėjo žaisti vienas su kitu ar tėvais sudėtingesniuose žaidimuose, pavyzdžiui, „Monopolis“ – dar vienas puikus būdas panaudoti matematikos įgūdžius. Rizika buvo puiki mokant vaikus strategijos. Dviejų žaidėjų žaidimai, tokie kaip šaškės, šachmatai ir nardai, ir toliau buvo populiarūs, tačiau daugelyje žaidimų daugiausia dėmesio buvo skiriama šeimos žaidimams.
Stalo žaidimas tapo dar populiaresnis, kai devintajame dešimtmetyje buvo pristatytas „Trivial Pursuit“. Išpopuliarėjus tokioms televizijos laidoms kaip „Jeopardy“, „Trivial Pursuit“ greitai pritraukė didžiulę auditoriją. Kiti žaidimai, tokie kaip „Pictionary“ ir „Imaginiff“, toliau viliojo visuomenę naujais pasiūlymais.
Šiuolaikinis stalo žaidimas dabar dažnai apima elektroninį elementą. Populiariausi yra DVD stalo žaidimai, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas filmų smulkmenoms. Daugelis stalo žaidimų taip pat buvo paversti kompiuteriniais žaidimais ir tebėra populiarūs. Kai kurios įmonės sunkiai dirbo, kad sukurtų „šeimos žaidimų vakaro“ koncepciją ir pasisako už tai, kad vieną vakarą per savaitę būtų skirta žaisti stalo žaidimą su visa šeima.
Tai nėra bloga koncepcija, nes ji skatina kokybišką laiką šeimai ir žaidimų pardavimą. Nors stalo žaidimai ir toliau tobulėja, seni budėjimo režimai, tokie kaip „Monopolis“, vis dar yra populiarūs. Tokie žaidimai kaip „Snakes and Ladders“ ir „Candyland“ ir toliau yra puikus pasirinkimas vaikams.