Standartinis dalelių fizikos modelis yra geriausias fizikos priartėjimas prie visos tikrovės teorijos. Jame aprašomos dešimtys dalelių ir jų tarpusavio sąveikos, kurios skirstomos į tris kategorijas; stipri branduolinė jėga, silpna branduolinė jėga ir elektromagnetizmas. Dalelės skirstomos į dvi klases: bozonus arba ferimonus.
Fermionai apima pažįstamus protonus ir neutronus (abu jie susideda iš kvarkų, neutrinų ir gliuonų) ir elektroną, kuris yra esminis.
Bozonai tarpininkauja fermionų sąveikai.
Pagrindinis skirtumas tarp bozonų ir fermionų yra tas, kad bozonai gali turėti tą pačią kvantinę būseną, o fermionai – ne. Standartinis modelis yra įprastai naudojamas nuspėti dalelių sąveikos rezultatus iki daugelio reikšmingų tikslumo skaičių. Ji nėra visiškai baigta, bet yra geriausia teorija nuo pat jos įkūrimo 1970–1973 m.
Fermionai susideda iš 6 kvarkų ir 6 leptonų veislių. Beveik visą aplink save stebimą medžiagą sudaro 2 kvarkų tipai: „aukštyn“ ir „žemyn“ kvarkas bei 1 leptono atmaina – elektronas. Šių trijų dalelių pakanka, kad sudarytų visus periodinės lentelės atomus ir molekules, kurias jos sukuria susijungusios viena su kita. Likę 4 kvarkai ir 5 leptonai yra masyvesnės versijos, kurios kitu atveju elgiasi taip pat, kaip ir jų mažiau masyvūs pusbroliai. Jie gali būti sukurti atliekant didelės energijos fizikos eksperimentus, skirtus sekundės dalims. Kiekvienas leptonas turi jį atitinkantį neutriną (itin mažos masės ir didelio greičio energiją nešanti dalelė). Visos šios dalelės taip pat turi antimedžiagos versijas, kurios elgiasi taip pat, tačiau susiliedamos su ne antimedžiaga susinaikina, paversdamos abiejų dalelių masę gryna energija.
Bozonai būna 4 atmainos, kurios tarpininkauja trims anksčiau paminėtoms pagrindinėms jėgoms. Labiausiai pažįstamas bozonas yra fotonas, kuris tarpininkauja elektromagnetizmui. Tai yra atsakinga už visus elektrą, magnetizmą ir šviesą supančius reiškinius. Kiti bozonai apima W ir Z bozonus, kurie tarpininkauja silpnai branduolinei jėgai; ir gliuonai, kurie tarpininkauja stipriai branduolinei jėgai, kuri sujungia kvarkus į didesnes daleles, tokias kaip neutronai ir protonai. Tokiu būdu Standartinis modelis paaiškina arba sujungia 3 iš 4 pagrindinių gamtos jėgų; išskirtinė jėga yra gravitacija.
Higso bozonas yra bozonas, kurio egzistavimą numato standartinis modelis, bet jis dar nebuvo pastebėtas. Ji būtų atsakinga už mechanizmą, kuriuo visos dalelės įgyja masę. Kitas hipotetinis bozonas yra gravitonas, kuris tarpininkautų gravitacinei sąveikai.
Gravitacija neįtraukta į standartinį modelį, nes mums trūksta teorinio aprašymo ar eksperimentinių užuominų apie bozonus, kurie tarpininkauja gravitacinei sąveikai. Tačiau šiuolaikinė stygų teorija suteikė intriguojančių galimybių toliau tirti galimus būdus, kaip atskleisti hipotetinį gravitoną. Jei vieną dieną pasiseks, jis gali pakeisti standartinį modelį, sujungdamas visas 4 pagrindines jėgas ir taip tapti sunkiai suprantama „visko teorija“.