Sustingusio asmens sindromas (SPS) yra neurologinis sutrikimas. Atrodo, kad tai panašu į autoimuninę ligą. Atrodo, kad ši reta būklė paveikia daugiau moterų nei vyrų, tačiau ji neturi didelės įtakos jokiai konkrečiai etninei ar rasinei grupei. Sergantieji paprastai patiria laipsniškai blogėjančius simptomus.
Pacientas, kenčiantis nuo standaus žmogaus sindromo, paprastai pradeda jausti simptomus keturiasdešimties metų viduryje. Šiems pacientams būdingas raumenų sustingimas ir standžios galūnės bei liemuo. Pacientai gali turėti nenormalią laikyseną, pvz., būti labai susilenkę.
Tam tikri dirgikliai gali sukelti simptomų epizodą. Pacientai gali būti ypač jautrūs prisilietimams, triukšmui ir emociniam stresui. Bet kuris iš šių veiksnių gali sukelti raumenų spazmus, kurie gali sukelti kritimą.
Tiksli kieto žmogaus sindromo priežastis nėra žinoma. SPS gali atsirasti dėl to, kad smegenys arba nugaros smegenys neteisingai interpretuoja autoimuninį atsaką. Jis taip pat gali būti susijęs su kai kuriomis autoimuninėmis ligomis. Pavyzdžiui, pacientai, sergantys SPS, taip pat gali sirgti diabetu, vitiligo ir skydliaukės ligomis. Šie pacientai taip pat gali būti labiau linkę sirgti epilepsija.
Iš pradžių pacientai gali gauti neteisingą diagnozę. Sustingusio žmogaus sindromas gali būti klaidingai diagnozuotas kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga arba fibromialgija. Kartais tai taip pat gali būti siejama su fobijomis, nerimu ar psichosomatine liga.
Sustingusio žmogaus sindromo diagnozė paprastai prasideda fiziniu egzaminu. Gydytojas įvertins paciento ligos istoriją ir simptomus. Kai žinomi simptomai, gydytojas gali atmesti kitas galimas medicinines priežastis.
Kraujo tyrimas taip pat padeda diagnozuoti. Šie rezultatai gali tiksliai nustatyti glutamo rūgšties dekarboksilazės (GAD) antikūnų skaičių. Itin didelis GAD antikūnų kiekis gali rodyti galimą SPS diagnozę.
Jei kraujo tyrimas atskleidžia didelį GAD antikūnų skaičių, kitas diagnozės žingsnis yra elektromiografija (EMG). Šis testas įvertina kūno elektrinį aktyvumą raumenyse. Paprastai, esant standaus žmogaus sindromui, EMG atskleidžia žemo dažnio aktyvumą.
Yra keletas galimų sustingusio žmogaus sindromo gydymo būdų, tačiau gydymas dar nežinomas. Norėdami kontroliuoti raumenų spazmus ir rigidiškumą, gydytojas gali skirti vaistus nuo traukulių. Tokie vaistai kaip benzodiazepinai gali padėti greitai kontroliuoti simptomus. Pacientai, vartojantys šiuos vaistus, turi atidžiai sekti savo gydymo režimą. Jei pacientas nutraukia vaisto vartojimą, jis gali patirti didžiulį raumenų rigidiškumą, kuris gali sukelti mirtinus kvėpavimo sutrikimus.
Kiti galimi standaus žmogaus sindromo gydymo būdai yra fizinė terapija ir elgesio terapija. Pacientas taip pat gali palengvėti gydydamas imunosupresantus, pvz., vaistų terapiją, vadinamą gydymu intraveniniu imunoglobulinu (IVIg). Pacientai turi būti informuoti apie visas galimas gydymo galimybes. Be to, kritiniais atvejais pacientai turi nešioti medicininę įspėjimo apyrankę.