Cistoskopija – tai procedūra, leidžianti urologui apžiūrėti paciento apatinius šlapimo takus. Ši procedūra atliekama naudojant cistoskopą – vamzdelį primenantį medicinos prietaisą, kurio gale yra kamera. Gydytojai gali atlikti šią procedūrą naudodami lankstų cistoskopą arba standųjį cistoskopą. Atliekant standžią cistoskopiją, gydytojas, jei reikia, taip pat gali paimti biopsiją, o tai nėra galimybė lanksčios cistoskopijos metu. Standžioji cistoskopija gali būti šiek tiek skausmingesnė ir labiau invazinė, todėl ji visada atliekama taikant bendrąją nejautrą.
Šio tipo cistoskopijos metu gydytojai turi galimybę apžiūrėti ir ištirti šlaplę ir šlapimo pūslę. Šios procedūros gali prireikti siekiant padėti diagnozuoti pacientams, kenčiantiems nuo lėtinio dubens skausmo, patikrinti, ar nėra šlapimo pūslės vėžio, įvertinti lėtines šlapimo pūslės infekcijas arba ieškoti šlaplės anomalijų pacientams, kuriems sunku šlapintis arba dažnai šlapime yra kraujo. Daugelis pacientų šią procedūrą gali atlikti kaip ambulatorinę operaciją. Kai atliekama biopsija, gydytojas gali rekomenduoti vieną naktį likti ligoninėje.
Kai pacientas ruošiamas šiai procedūrai, jis gulės ant nugaros plačiai išskėstomis kojomis ir pakeltais keliais. Ši padėtis panaši į moters apžiūrą ginekologo kabinete. Kai pacientui atliekama anestezija, gydytojas paprastai užtrunka tik apie 30 minučių.
Po standžios cistoskopijos pacientas gali jaustis mieguistas ir pavargęs. Pacientai turi atsinešti draugą ar šeimos narį, kad parvežtų juos namo. Numatomas skausmas ar deginimas šlapinantis dieną ar dvi po procedūros. Dauguma gydytojų paskirs skausmą malšinančius vaistus, kuriuos pacientas naudos sveikstant.
Nėra jokių didelių rizikos veiksnių ar šalutinių poveikių, kurie būtų susiję su šio tipo cistoskopija. Kai kurių pacientų šlapime gali būti nedidelis kraujo kiekis, jei buvo atlikta biopsija. Tai turėtų būti tik laikina. Taip pat galima užsikrėsti šlapimo takų infekcija (UTI) kaip cistoskopijos komplikacija. Jei pacientas yra linkęs susirgti UTI, kaip prevencinę priemonę gydytojas gali išsiųsti pacientą namo su antibiotiku.
Po šios procedūros pacientams rekomenduojama gerti daug skysčių, kad šlapimo nutekėjimas būtų normalus. Moterys taip pat gali norėti išsimaudyti šiltoje vonioje arba laikyti šildomą pagalvėlę prie makšties srities, jei jaučia šlaplės skausmą. Jei buvo atlikta biopsija, gydytojas paskirs paskyrimą, kad peržiūrėtų tyrimo rezultatus.