Stiklakūnio degeneracija, kuri kartais dar vadinama užpakaliniu stiklakūnio atsiskyrimu arba PVD, yra akių problema, atsirandanti, kai akies obuolio paviršiuje esanti stiklakūnio membrana laikinai atsiskiria nuo tinklainės. Dėl to paveikti žmonės gali matyti šviesos blyksnius, turėti miglotą regėjimą ir patirti „plūdurius“, kurie iš esmės yra šviesios dėmės, kurios, atrodo, plūduriuoja erdvėje. Ši būklė kartais yra nuolatinė senėjimo pasekmė ir ypač būdinga pagyvenusiems žmonėms ir vyresniems naminiams gyvūnams. Tai taip pat gali sukelti nelaimingas atsitikimas ar tam tikra trauma. Manoma, kad šunims ir katėms ypač gresia pavojus, nors PVD taip pat buvo užfiksuota tam tikru reguliarumu įvairiuose ūkio gyvūnuose. Daugeliu atvejų būklė gali būti gydoma, nors akių operacija dažnai reikalinga pažengusiais etapais.
Kodėl vyksta degeneracija
Žmonių ir daugelio gyvūnų akies obuolys sudarytas iš kelių želatininių medžiagų sluoksnių, kurios kartu filtruoja šviesą ir paverčia vaizdus bei objektus prasmingu regėjimu. Stiklakūnio membrana yra vienas iš šių sluoksnių ir paprastai yra sudarytas iš kolageno. Jis beveik visiškai supa akies obuolį ir yra pritvirtintas dviejose vietose: prie tinklainės akies obuolio priekyje, kur dažniausiai matoma, ir stiklakūnio apačioje, kur regos nervas jungia akį su smegenimis. PVD atsiranda, kai susilpnėja arba paslysta priekinė jungtis. Paprastai labai retai nugaroje atsiskiria membrana.
Tikslios stiklakūnio degeneracijos priežastys yra diskusijų objektas, tačiau ši būklė dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms ir dažnai manoma, kad tai yra įprasta senėjimo dalis. Kai kurie mokslininkai taip pat teigia, kad gali būti ryšys tarp tokio tipo problemų ir uveito – akies uždegimo – atsiradimo. Bet koks sužalojimas, turintis įtakos pačios stiklakūnio membranos vientisumui, taip pat gali sumažinti gebėjimą apsaugoti tinklainę ir išlaikyti ją vietoje, o tai kartais sukelia savaime atsiskyrimą. Laikinas atskyrimas kartais yra tam tikrų akių operacijų šalutinis poveikis, tačiau, nebent žala tikrai didelė, tokiais atvejais viskas dažnai pasikeis.
Kam gresia pavojus
Vyresnio amžiaus žmonėms labiausiai gresia laikino atsiskyrimo problemos, nes ryšiai, laikantys membraną su tinklaine, laikui bėgant linkę susilpnėti. Šunys ir katės taip pat yra beveik taip pat jautrūs šiai būklei kaip ir žmonės, nors šiais atvejais amžius ne visada yra toks svarbus veiksnys; šuniukai ir kačiukai dažnai taip pat gali patirti atsiskyrimą, kaip ir vyresni jų kolegos. Arkliai, kiaulės ir karvės yra kai kurie kiti gyvūnai, kurie, daugelio veterinarijos ekspertų nuomone, yra „didelė rizika“ susirgti šia liga.
Pagrindiniai simptomai
Žmonės dažnai pirmą kartą pradeda įtarti, kad jie serga PVD, kai kartais patiria miglotą regėjimą. Daugelis taip pat nukris kaip matydami šviesos blyksnius, ypač atidarydami ir užmerkdami akis, o „plūduriai“ taip pat yra labai dažni. Plūduriai yra žiedai arba šviesos gabalėliai, šokantys per žmogaus regimąjį kraštovaizdį, tačiau jie egzistuoja tik akyje – niekas kitas jų nemato ir erdvėje jų iš tikrųjų nėra. Dažnai šie simptomai sustiprėja, kai žmonės labai greitai judina galvas.
Gali būti daug sunkiau pasakyti, kada gyvūnai serga PVD. Kartais jie pradeda prarasti pusiausvyrą arba neteisingai vertina erdves, pavyzdžiui, įeina į sienas ar nukrenta nuo laiptelių. Kitais atvejais, išskyrus kaprizingumą ir bendrą dirglumą, jokių matomų simptomų nėra, o būklę turi pastebėti ir diagnozuoti veterinarijos akių specialistas. Tai viena iš priežasčių, kodėl daugelis veterinarijos gydytojų tikrina gyvūnų akis atlikdami įprastinius sveikatos patikrinimus.
Gydymo parinktys
Dauguma pradinių šios būklės atvejų nėra nuolatiniai, o kai kuriais atvejais pasitaisys savaime – laikui bėgant membrana iš tikrųjų gali prisitvirtinti, kitaip tariant. Tačiau taip būna ne visada ir kartais viskas gali pablogėti, jei negydoma. Būklė gali progresuoti iki taško, kad pati tinklainė atsiskiria, o tai gali sukelti aklumą. Paprastai visiems, manantiems, kad gali turėti tokią ar kitą regėjimo problemą, yra gera idėja apsilankyti pas akių specialistą, kad išsiaiškintų, kas vyksta.
Gydant žmones ir gyvūnus reikia atidžiai stebėti, kad būtų galima stebėti progresą. Oftalmologai kartais gali naudoti lazerinę chirurgiją, kad padėtų stabilizuoti tinklainės padėtį, ir tai ypač aktualu, kai pagrindinė akių problemos priežastis yra tam tikras sužalojimas. Operacija ne tik padeda išvengti tinklainės atsiskyrimo, bet ir gali palengvinti membranos regeneraciją ir gijimą.
Reguliarus akių patikrinimas yra tikrai svarbus, nes ankstyvas aptikimas dažnai yra būtinas norint išvengti ilgalaikės žalos. Žmonėms paprastai patariama pasitikrinti akis kas porą metų, net jei jie nemano, kad turi kokių nors rimtų problemų. Ankstyvas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai iš pradžių gali sutaupyti daug sielvarto, išlaidų ir skausmo.