Storosios žarnos nepraeinamumas yra funkcinis storosios žarnos defektas, galintis sukelti didelių virškinimo problemų ir pilvo skausmą. Tai kitokia problema nei storosios žarnos obstrukcija, kuri reiškia fizinį žarnyno užsikimšimą, pvz., naviką ar įgimtą anomalija. Žarnyno raumenys ir nervai gali nustoti tinkamai veikti dėl chirurginės komplikacijos, sunkios infekcijos, pilvo traumos ar vieno iš kelių kitų rizikos veiksnių. Storosios žarnos nepraeinamumas gali būti laikina arba nuolatinė problema, o gydymas labai priklauso nuo pagrindinės priežasties. Dauguma žmonių sugeba atsigauti ilsėdamiesi, laikydamiesi specialios dietos, vartodami virškinimą gerinančius vaistus.
Dažniausia šio sutrikimo priežastis – pilvo ar virškinamojo trakto operacijos. Pooperacinės komplikacijos gali kilti, jei netyčia buvo pažeisti raumenys ir nervai arba jei vietinis anestetikas netinkamai nusidėvi. Kai kuriais atvejais pilvo chirurginės vietos gali būti sudirgintos ir uždegtos, o tai gali sukelti žarnų nepraeinamumo simptomus. Žmogus taip pat gali susidurti su problema, jei jis turi vidinį sužalojimą, bakterinę infekciją pilve ar kraujo krešėjimo sutrikimą. Kai kurie vaistai, įskaitant antacidinius vaistus ir kraujo skiediklius, kartais gali sukelti ir storosios žarnos nepraeinamumą.
Dažniausi storosios žarnos nepraeinamumo požymiai yra dažni pilvo skausmai ir pilvo pūtimas. Asmuo taip pat gali patirti mėšlungį, viduriavimą, vidurių užkietėjimą ar vėmimą dėl prasto virškinimo. Jei per kelias dienas nebus kreipiamasi į gydytoją, gali pasireikšti pykinimo, dehidratacijos, apetito praradimo ir kūno skausmų simptomai.
Gydytojo biure ar greitosios pagalbos skyriuje gydytojas gali diagnozuoti storosios žarnos nepraeinamumą, paklausdamas apie simptomus ir atlikdamas daugybę tyrimų. Jis arba ji klausosi pilvo stetoskopu, kad pamatytų, ar nėra nenormalių garsų, kurie gali rodyti fizinį užsikimšimą, o ne žarnų nepraeinamumą. Vaizdo skenavimas, pavyzdžiui, ultragarsas, taip pat gali padėti pašalinti kliūtis ir patvirtinti diagnozę. Gydytojui taip pat gali tekti patikrinti kraujo ir išmatų mėginius, jei įtariama infekcija.
Kol toje vietoje nėra infekcijos, pooperacinis žarnų nepraeinamumas paprastai pagerėja per kelias dienas. Pacientas gali būti paguldytas į ligoninę, kad būtų galima stebėti jo būklę ir tinkamai gydyti dehidratacijos ar skausmo simptomus. Antibiotikai skiriami, jei simptomus sukelia infekcija, o vaistų sukeltas žarnų nepraeinamumas paprastai pagerėja nutraukus arba pakoregavus vaistų vartojimą. Gydymo fazėje gali tekti laikytis skystos dietos kelias dienas ar savaites, kad dvitaškis nebūtų dirginamas. Dauguma pacientų gali visiškai pasveikti greičiau nei per vieną mėnesį.