Šlaunies šlaunies tempimas stovint – tai statinis pratimas, skirtas padidinti šlaunies užpakalinės dalies pakaušio raumenų lankstumą. Daugeliui žmonių šis ruožas gali būti naudingas – nuo paprastų treniruoklių iki sportininkų. Yra daug pratimų, kuriais tempiami pakaušio juosteles, įskaitant tuos, kurie atliekami gulint ant grindų, tačiau stovint gali atlikti beveik bet kas, o jam reikia tik paviršiaus, į kurį būtų galima atremti pėdą, ir jokios kitos įrangos, išskyrus savo kūną.
Norint suprasti, kaip teisingai atlikti šį tempimą, gali būti naudinga žinoti tempiamų raumenų fiziologiją. Šlaunies raumenys iš tikrųjų yra trijų raumenų grupė: pusiau membraninis, pusiau membraninis ir dvigalvis šlaunikaulis. Kadangi dvigalvis šlaunies raumuo susideda iš dviejų dalių – ilgos galvos ir trumpos galvos, kartais jis laikomas dviem atskirais raumenimis.
Nuo užpakalinės šlaunies dalies iki kitų dviejų raumenų išorės, dvigalvis šlaunies raumuo eina vertikaliai, kilęs iš klubo kaulo ilgos galvos atveju ir šlaunikaulio viršūnės, jei galva yra trumpa. Abi dalys įterpiamos į blauzdos išorinio kaulo, šeivikaulio, viršuje, tiesiai už kelio sąnario. Semitendinosus yra tiesiai į dvigalvio šlaunikaulio vidų ir eina lygiagrečiai jam, kilęs iš tos pačios klubo kaulo vietos ir įterpiamas išilgai blauzdikaulio kaulo blauzdoje. Po šiuo raumeniu yra pusiau membrana, kuri atsiranda kartu su kitais klubo raumenimis ir įsiterpia tiesiai virš blauzdikaulio.
Kadangi šlaunies raumenys kerta ir klubo, ir kelio sąnarį, jie dalyvauja tiesiant klubą arba keliant koją už kūno, taip pat sulenkiant ar lenkiant kelį. Todėl jie naudojami atliekant įvairius judesius, pradedant vaikščiojimu ir bėgimu, baigiant plaukimu ir lipimu laiptais. Be to, kadangi didžiąją dienos dalį sėdinčių žmonių šie raumenys yra chroniškai sutrumpėjusioje padėtyje, jie gali tapti labai įtempti ir todėl juos reikia reguliariai tempti. Tada, norint išlaikyti tinkamą raumenų išsidėstymą, rekomenduojamas stovimas šlaunies raumens tempimas tiek labai aktyviems, tiek sėdintiems žmonėms.
Norint atlikti pakaunės dalies tempimą stovint, reikia stovėti veidu į kėdę, suolą ar laiptus ir viena koja atremti į pakeltą paviršių sulenktais, o ne smailiais kojų pirštais. Tada ji turėtų suminkštinti stovinčios kojos kelį ir atlenkti dubenį nuo ištiestos kojos, taip užtikrinant, kad raumuo būtų maksimaliai pailgintas, o tempimas neįsisavintų per apatinę nugaros dalį. Dubuo atstumtas atgal, o nugara kiek įmanoma tiesesnė – apvalinant stuburą tempimas panašiai nukreipiamas į nugaros raumenis – ji turėtų šiek tiek pasilenkti į priekį nuo klubo, kol pajus tempimą šlaunies gale. Tiesą sakant, tempimas gali būti jaučiamas visiškai nepalenkiant į priekį, jei pėda lieka sulenkta, o dubuo atstumtas atgal. Stovintis šlaunies raumens tempimas turi būti laikomas 20–30 sekundžių ir kartojamas kitoje pusėje, o tai turėtų būti atliekama kasdien, kad būtų pasiekta optimali nauda.