Strategijos žemėlapis yra vizualus organizacijos tikslų ir žingsnių, reikalingų šiems tikslams pasiekti, aiškinimas. Šie žemėlapiai leidžia įmonėms geriau deleguoti atsakomybę ir planuoti problemas pasitelkiant vizualinę komunikaciją. Burbulai, dėžutės ir kitos figūros žemėlapyje yra susietos pažangą rodančiomis rodyklėmis. Strateginiai žemėlapiai, naudojami įvairiose pramonės šakose, demonstruoja mintis, planus ir ketinimus. Yra daug būdų, kaip kurti žemėlapius, pradedant kompiuteriu ir baigiant tiesiog piešimu laisva ranka.
Pirmą kartą strategijos žemėlapį 1992 m. sukūrė Robertas Kaplanas ir Davidas Nortonas kaip Balanced Scorecard. Per kitą dešimtmetį komanda gerokai pakeitė rezultatų suvestinę ir 2001 m. atsirado tai, kas dabar žinoma kaip strategijos žemėlapis. Naujasis valdymo įrankis skirtas padėti organizacijoms subalansuoti susitelkimą ir suderinimą su tikslais.
Tradiciniame strategijos žemėlapyje viename diagramos gale pateikiami visi dabartiniai įmonės žmonės, procesai ir strategijos, o kitoje pusėje – galutinis tikslas arba rezultatas. Šios diagramos paprastai yra vienas puslapis, tačiau gali užimti kelis puslapius ir eiti iš vienos pusės į kitą arba aukštyn ir žemyn. Kūrėjas turi laisvę nurodyti kryptingą srautą ir naudojamus simbolius. Tarp rezultato pradžios ir pabaigos gali būti naudojamas bet koks simbolių skaičius, tačiau visi žingsniai bus susieti rodyklėmis, rodančiomis skaitytojams kiekvieną proceso žingsnį.
Koncepcijos kūrimas ir procesų inžinerija yra svarbūs elementai kuriant strategijos žemėlapį. Kurti žemėlapį reiškia išmokti kiekvieną darbą žemėlapyje ir žinoti, kaip kiekvienas iš jų logiškai progresuoja ir dirba su kitais lentoje esančiais darbais. Rezultatas bus terminų, įmonės strategijos ir darbo aprašymo derinys. Idealus rezultatas bus greitas informacinis lapas, kad atliktumėte užduotį darbo metu.
Strategijos žemėlapiai gali būti naudojami bet kokioje aplinkoje, tačiau tradiciškai naudojami keturiems pagrindiniams verslo tikslams išreikšti. Finansiniai tikslai yra labiausiai paplitę, o žemėlapyje rodomi žingsniai, kurių reikia norint pagerinti įmonės finansinę būklę. Kliento perspektyva yra dar vienas įprastas naudojimas, nes jis parodo, ko klientai nori ir tikisi įmonėje, taip pat kaip galima pasiekti šiuos tikslus. Vidinis procesas yra dar vienas pagrindinis naudojimo būdas, nes žemėlapyje bus parodyta, kaip įmonė šiuo metu atlieka vieną ar daugiau užduočių, ir bus išsamiai aprašyta, kaip tas užduotis galima atlikti efektyviau, arba kaip keičiasi struktūra. Mokymasis taip pat yra įprastas žemėlapių naudojimas, nes jis parodo įgūdžius, kuriuos reikia įgyti, ir veiksmus, kurių reikia norint jį visiškai suprasti.
Yra įvairių būdų, kaip sukurti strategijos žemėlapį. Yra keletas kompiuterinių programų, kurios leidžia vartotojams piešti žemėlapius iš įvairių šablonų ir greitai keisti. Strateginį žemėlapį taip pat galima nupiešti ranka ant projektoriaus arba ant popieriaus lapo. Kad ir kaip būtų sukurta diagrama, jos paprastumas ir vaizdinė komunikacija padeda skaitytojams geriau suprasti tikslus.