Strateginis aplinkos vertinimas (SPAV) – tai sisteminga projekto, programos ar politikos poveikio aplinkai peržiūra. Funkciniai vertinimo komponentai skiriasi priklausomai nuo kiekvienoje šalyje galiojančių aplinkosaugos taisyklių. Vertinimo rezultatas yra rašytinė ataskaita, kuri naudojama priimant galutinį sprendimą dėl tolesnio judėjimo perspektyvumo. Priėmus sprendimą tęsti, SPAV yra naudojamas kaip projekto poveikio aplinkai vertinimo pagrindas, kuris strateginę analizę perkelia į taktinį lygmenį.
Poveikio aplinkai tyrimas tapo populiaria 1980-aisiais, kai JAV buvo nustatyti standartai, pagal kuriuos nustatomos ir išvalomos vietos, užterštos dėl vyriausybės ir įmonių veiksmų, ir reikalavimai naujiems projektams, siekiant iš anksto nustatyti poveikį aplinkai. Laikui bėgant, poveikio aplinkai vertinimai tapo svarbia dalimi, norint gauti bendruomenės pritarimą ir leidimus vietos projektams, ir sudarė teisinės atsakomybės pagrindą užteršimo atveju. Dėl didelio palaikymo šiam klausimui strateginis aplinkos vertinimas buvo būtinas pirmas žingsnis imantis bet kokių JAV siūlomų veiksmų.
Europos Sąjunga (ES) taip pat priėmė specialius teisės aktus, įpareigojančius narius priimti SPAV direktyvoje esantį protokolą. Direktyvoje buvo nustatyti formalūs projektų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo standartai ir procedūros. ES narės direktyvą priėmė per dešimtmetį, kol 100 procentų narių pasirašė SPAV protokolą.
Strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūra gali skirtis priklausomai nuo šalies ar konteksto, tačiau pagrindinė sistema yra orientuota į tarptautinį standartą. Galbūt labiausiai formalizuota struktūra yra ta, kuri nurodyta ES SPAV direktyvoje, todėl tikslinga vadovautis tuo teisės aktu. Pirmasis SPAV žingsnis yra patikros procesas, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamas veiksmas patenka į direktyvos taikymo sritį. ES direktyva neapima siūlomos politikos šalyse narėse. Apskritai šiuo žingsniu nustatoma, ar nagrinėjamoje jurisdikcijoje apskritai reikia atlikti SPAV.
Nustačius, kad SPAV būtina, recenzentas nustato tyrimo apimtį. Neįmanoma tiksliai nustatyti kiekvieno galimo siūlomo veiksmo poveikio aplinkai. Šis veiksmas nustato ribas, ką vertinimas turi atskleisti. Tada recenzentas nustato esamą aplinkos būklę, kuri bus atskaitos taškas, pagal kurį vertinamas siūlomo veiksmo poveikis.
Recenzentas naudoja statistinį modeliavimą, istorinius pavyzdžius ir profesionalų sprendimą, kad padarytų išvadą apie poveikio aplinkai tikimybę. Jo išvados pateikiamos ataskaitoje, kuri naudojama informuojant visuomenę ir priimant galutinį sprendimą dėl veiksmo. Jei priimamas sprendimas tęsti siūlomą veiksmą, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas naudojamas kaip taktinio poveikio vertinimo atskaitos taškas, nustatantis, kaip geriausia elgtis.