Strateginis pasaulinis tiekimas – tai praktika, kai įmonės išvažiuoja už savo šalies ribų, kad įsigytų reikalingų prekių ir paslaugų savo verslui. Tai galima padaryti plėtojant partnerystę su užsienio tiekėju arba samdant darbuotojus ir kuriant įmonės filialą užsienio šalyje. Bet kuriuo atveju pagrindinis strateginio pasaulinio tiekimo tikslas yra rasti mažesnes išlaidas, nei būtų galima užtikrinti iš vietinių tiekėjų. Taikant šią praktiką reikia imtis atsargumo priemonių, kad kultūrinė specifika užsienio šalyje netrukdytų verslo reikalams.
Dėl lengvo bendravimo šiuolaikiniame pasaulyje įmonės linkusios galvoti apie pasaulinę ekonomiką. Dėl to daugelis pelningiausių verslų turi tam tikrą ryšį su užsienio šalimis. Daugeliu atvejų užsienio pagalba gaunama tiekimo srityje, o tai iš esmės reiškia, kad produktai ir paslaugos tiekiami iš tam tikros įmonės pasirinktos vietos. Įmonės, praktikuojančios strateginį pasaulinį tiekimą, gali žymiai sumažinti savo išlaidas ir užmegzti svarbius verslo ryšius.
Paprastai yra du būdai, kaip įmonė gali vykdyti strateginio pasaulinio tiekimo praktiką. Vienas iš būdų yra užmegzti ryšius su užsienio tiekėju, kuris gali pagaminti prekes ir išsiųsti jas į įmonę. Kitas būdas – pačiai įmonei plėsti savo veiklą į užsienio šalį, taip pasiskirstant gamybos sąnaudas.
Bet kuriuo atveju strateginis pasaulinis tiekimas bando pasinaudoti mažesnėmis šių prekių ir paslaugų sąnaudomis. Įmonė iš įsitvirtinusios ir galingos šalies dažnai ieškos partnerystės su tiekėjais besivystančiose šalyse. Šiose šalyse įmonės netgi gali statyti savo gamybos centrą, pasinaudodamos gausia darbo jėga, kurią galima užtikrinti už mažesnius atlyginimus. Svečioje šalyje nesunkiai randami gamtos ištekliai gali tapti puikiu taikiniu įmonei, ieškančiai ne taip paprastai ar pigiai savo šalyje pagamintų prekių.
Nors ši išlaidų nauda gali būti didelė, įmonės taip pat turi žinoti apie galimus strateginio pasaulinio tiekimo spąstus. Kartais kultūriniai papročiai, susiję su užsienio tiekėju, gali turėti įtakos verslo vykdymui. Kai kuriais atvejais kalbos barjerai tarp dviejų šalių gali trukdyti bendravimui. Galiausiai, muitų ir muitų išlaidos, susijusios su prekių gabenimu iš vienos šalies į kitą, gali trukdyti pelno maržai.