Paprastai streso išbėrimas yra vadinamas dilgėline arba dilgėline ir gali atsirasti didesniu ar mažesniu kiekiu įvairiomis stresinėmis aplinkybėmis. Svarbu pažymėti, kad dilgėlinė turi daug skirtingų priežasčių, o jos buvimas ne visada rodo stresą. Vietoj to tai gali reikšti alerginę reakciją į prarytą maistą arba sąlytį su medžiagomis, kurioms oda yra jautri. Išbėrimas dėl streso gali būti diagnozė, jei žmogus gali susieti dilgėlinę su stresu. Taip pat gali būti, kad dėl didelio streso gali atsirasti kitų bėrimų, susijusių su liga, pvz., pūslelinę ant lytinių organų ar veido.
Daugelis žmonių nori žinoti, kodėl stresas gali sukelti bėrimą, o atsakymai į tai nėra tokie aiškūs. Stresas gali paveikti organizmo imuninę sistemą, o tai gali turėti įtakos uždegiminiam atsakui. Reakcija gali būti panaši į tą, kuri atsiranda organizmui reaguojant į medžiagą, kuriai jis yra alergiškas, tačiau šiuo atveju stresas gali būti laikomas alergenu. Didėjant streso lygiui, gali kilti uždegimas ir histamino kiekis. Iš esmės kai kurie žmonės gali turėti alerginę reakciją į stresą. Tai sukelia įspėjamuosius stresinio bėrimo požymius, kai kūne gali atsirasti iškilimų, raudona iškilusi oda ir niežulys.
Ši alergijos stresui idėja yra įdomi, nes kai kurie žmonės aiškiai neturi ir greičiausiai niekada nesusidurs su streso bėrimu. Tačiau visi žmonės patiria stresą. Kai kurių žmonių organizmas gali tiesiog geriau susidoroti su sunkiais ar nerimastingais laikais, o kiti mano, kad nedidelis nervingumas gali sukelti uždegiminę odos reakciją. Gali būti fizinių skirtumų, kaip žmonės elgiasi ir apdoroja nerimą, o tai lemia streso bėrimo išraiškos skirtumus.
Streso bėrimas gali būti gydomas keliomis kryptimis. Pirmasis iš jų – skatinti komfortą, kai žmogus turi aktyvų bėrimą. Pirmosios eilės gydymas paprastai yra geriamieji antihistamininiai vaistai, kurie sumažina uždegiminį atsaką ir pašalina bėrimą. Tai gali užtrukti kelias dienas, kad būtų visiškai veiksmingas.
Streso bėrimo prevencija taip pat labai svarbi. Nors žmonės ne visada gali užkirsti kelią stresui, jie gali rasti naujų būdų, kaip su juo susidoroti, pavyzdžiui: išmokti atsipalaidavimo pratimų, pritaikyti streso mažinimo metodus, dalyvauti pokalbių terapijoje arba rasti papildomų metodų, kaip valdyti didelį nerimo lygį. Kartais žmonėms naudinga gydyti tokias ligas kaip depresija, nerimas, potrauminis streso sutrikimas ar panikos sutrikimas. Tai taip pat gali padėti sumažinti organizmo reakciją į stresą. Atsižvelgiant į individualų atsako į stresą pobūdį, kiekvienas žmogus greičiausiai parengs konkretų planą, kuris geriausiai veikia, o plano veiksmingumo įrodymas būtų stresinių bėrimų mažinimas.
Nereikėtų manyti, kad dilgėlinė yra streso pasekmė. Žmonės taip pat turėtų planuoti apsilankyti pas dermatologą, jei jiems pasikartoja bėrimai. Kartais, norint nustatyti jos priežastį, rekomenduojama atlikti alergijos tyrimą. Kadangi daugelis ligų pasireiškia odos bėrimais, taip pat verta diagnozuoti bėrimą, o ne manyti, kad tai dilgėlinė.