Streso fiziologija yra bendras terminas, naudojamas apibūdinti fiziologines reakcijas, kurias patiria įvairūs organizmai, patekę į stresą sukeliančias situacijas. Kai patenka į streso situacijas, kūnas yra linkęs patirti didelę cheminę ir fizinę reakciją, kuria siekiama nukreipti kūno išteklius, kad būtų galima susidoroti su streso šaltiniu. Nors streso fiziologija dažniausiai nėra ypač efektyvi situacijose, kurios daugeliui šiuolaikinių žmonių sukelia stresą, tai yra veiksmingas išgyvenimo mechanizmas organizmams, kuriems reikia kovoti su plėšrūnais ir kitomis fizinėmis grėsmėmis. Viena iš svarbiausių streso fiziologijos dalių yra žinoma kaip „kovok arba bėk atsakas“ ir apima fiziologinių pokyčių rinkinį, skirtą leisti organizmui kovoti arba bėgti nuo tam tikros grėsmės.
Kovok arba bėk atsakas yra vienas dažniausiai ištirtų ir tiriamų streso fiziologijos aspektų, nes jis yra paplitęs daugelio organizmų atsakuose į stresą įvairiose situacijose. Kovos arba bėk reakcijos metu padidėja kraujo tekėjimas į raumenis ir kvėpavimo sistemą, kad būtų galima padidinti fizinį aktyvumą. Metabolizmas didėja, kad kūnas būtų aprūpintas aukštu naudingos energijos kiekiu. Apskritai kūnas yra optimizuotas greitai ir stipriai raumenų ir širdies ir kraujagyslių veiklai, reikalingai pabėgti ar kovoti su galimomis grėsmėmis.
Daugelis kūno dalių yra iš esmės nereikalingos kovos ar skrydžio veiklai, todėl streso fiziologija apima kai kurių sričių aktyvumo sumažėjimą. Pavyzdžiui, kai kurioms kūno dalims, įskaitant virškinimo sistemą ir kai kurias smegenų dalis, sumažėja aprūpinimas krauju. Maisto virškinimas ir smegenų funkcijos, pvz., leidžiančios kalbėti, paprastai nėra būtinos kovos ar skrydžio situacijose.
Kai kuriais atvejais yra skirtingi streso fiziologijos etapai. Suvokęs galimą grėsmę, gyvūnas gali patekti į padidėjusio jutimo būseną prieš visapusiškai kovok arba bėk reakciją. Tai leidžia gyvūnui tiksliai nustatyti, ar yra grėsmė, ar ne. Tiksliai nustačius grėsmę, prasideda visiškas kovos arba bėk atsakas, leidžiantis atlikti būtinus greitus raumenų veiksmus.
Vienas iš pagrindinių streso fiziologijos elementų, palengvinančių kovoti ar bėk reakciją, yra hormonų, tokių kaip adrenalinas ir noradrenalinas, išsiskyrimas. Tokie hormonai yra cheminiai signalai, kurie, patekę į kraują, inicijuoja įvairius streso fiziologijos pokyčius. Adrenalinas, gaminamas antinksčių liaukoje, yra vienas iš svarbiausių cheminių signalų, susijusių su žmogaus atsaku į stresą.