Streso hiperglikemija yra padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, kuri gali pasireikšti kitos, dažnai nesusijusios, ligos metu. Daugeliu atvejų jis išsivysto, kai asmuo yra ligoninėje arba intensyviai gydomas dėl kitų ligų. Streso hiperglikemija pasižymi padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje ir kartais vadinama streso diabetu.
Tam tikri gydymo būdai, pavyzdžiui, astmos atveju, padidina streso hiperglikemijos riziką. Kitos ligos sukelia disbalansą žmogaus gebėjime apdoroti insuliną arba sukelia padidėjusį jautrumą insulinui, todėl atsiranda streso hiperglikemija. Retai šią ligą reikia gydyti tiesiogiai, nes dažniausiai ji praeis, kai žmogus nebeserga. Tačiau streso hiperglikemija kartais kelia susirūpinimą, nes ji gali reikšti polinkį į diabetą arba jo atsiradimą.
Nors streso hiperglikemija dažnai pasireiškia žmonėms, kurie anksčiau neturėjo aukšto cukraus kiekio kraujyje problemų, didelis gliukozės kiekis kraujyje gali greitai tapti pavojingas. Tai gali žymiai padidinti žmogaus inkstų nepakankamumo, širdies priepuolio ir kitų potencialiai pavojingų gyvybei problemų riziką. Nors streso hiperglikemija paprastai praeina savaime, reikia stengtis išvengti šių komplikacijų. Kuo ilgiau pacientas guli ligoninėje ir kuo sunkesnė jo būklė, tuo didesnė bendra rizika.
Ligos stresas yra pagrindinis streso hiperglikemijos veiksnys, tačiau vaistai, skiriami pacientams, esantiems intensyviosios terapijos ligoninėse, gali padidinti riziką. Kruopštus gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas gali sumažinti paciento riziką jo išsivystyti, taip pat nedelsiant pradėti gydymą, jei taip atsitiktų. Hiperglikemija gali tapti pavojinga, jei ji per ilgai nepastebėta. Tie, kurie kenčia nuo šios būklės ir užsitęsia liga, gali norėti gydytis, o ne laukti, kol būklė išsitaisys.
Dažniausiai naudojamos diagnozės formos yra gliukozės kiekio kraujyje tyrimai ir gliukozės matuoklio testas. Plazmos testas suteikia tiksliausius rezultatus. Insulino terapija yra palankus gydymo kursas, tačiau kai kuriems pacientams tai gali sukelti kitų komplikacijų. Hipoglikemija arba mažas gliukozės kiekis kraujyje yra viena iš komplikacijų, kurios gali atsirasti dėl pernelyg agresyvios insulino terapijos. Priklausomai nuo jo ligos pobūdžio ir sunkumo, tai gali sukelti papildomų komplikacijų ar net mirtį.
Įprastos atsargumo priemonės, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią nereikalingoms komplikacijoms, yra kuo anksčiau įvertinti pacientų gliukozės kiekį, kai jie yra hospitalizuoti arba gydomi medicinos įstaigose, ir toliau juos stebėti visą buvimo ligoninėje laiką. Taip pat naudinga žinoti ankstesnę asmens istoriją, atsižvelgiant į tai, ar jis praeityje patyrė stresinę hiperglikemiją, ar turi genetinių veiksnių, galinčių padidinti jo riziką. Kiekvienas pacientas, kuris sunkiai serga arba sveiksta po sunkios operacijos, paprastai yra nuolat stebimas dėl gliukozės kiekio pokyčių.