Strigilis – tai priemonė, skirta nubraukti odą po maudynių, mankštos ar pirties. Strigilai buvo naudojami ir Senovės Graikijoje, ir Romoje, taip pat kai kuriose Artimųjų Rytų dalyse. Daugelyje muziejų eksponuojami archeologinėse vietose aptiktų strigilų pavyzdžiai, taip pat galima pamatyti strigilų vaizdų frizuose, sienų tapybą ir kitus senovės pasaulio meno kūrinius. Kai kurie žmonės ir toliau naudoja panašias priemones kaip savitarnos režimo dalį.
Senovės Graikijoje ir Romoje maudymasis buvo sudėtingas procesas, apimantis daugybę žingsnių, ypač turtingiesiems. Žmonės mirkdavo įvairios temperatūros baseinuose, gaudavo vergų masažus, procese tepdavosi įvairiais aliejais ir priemaišomis. Pirtininkai paprastai baigdavo šiltose garų pirtyse, kur jie būdavo nugramdomi strigelėmis, kad pašalintų ant odos susikaupusius riebalus, prakaitą ir kitas medžiagas.
Graikai ir romėnai muilo nenaudojo, todėl strigilis buvo svarbi odos valymo priemonė. Išlenktas šio metalo, rago ar kaulo instrumento dizainas buvo sukurtas taip, kad būtų sklandžiai, bet tvirtai nugriebta oda, pašalinama negyva oda, vonios aliejus ir kitos medžiagos. Be odos valymo, strigliai tikriausiai taip pat pagerino kraujotaką, stimuliuodami viršutinius odos sluoksnius. Užtepęs strigilą, besimaudantis, prieš grįždamas į išorinį pasaulį, gali užtepti ploną kvapiojo aliejaus sluoksnį.
Sportininkai naudojo strigilus, kad išsivalytų po varžybų ar energingų pratimų. Senovės Graikijoje sportininkai prieš varžybas tepdavo savo kūną alyvuogių aliejumi, kad pagerintų odą ir apsaugotų nuo nedidelių smūgių; po mankštos aliejus iš esmės gali būti nuvalytas strigilu, taip pat pašalinant nešvarumus ir prakaitą. Daugelis sportininkų vaizdų ant vazų apima strigilų naudojimą, o tai reiškia, kad ši praktika buvo gana įprasta.
Strigilai buvo tik vienas iš instrumentų, naudojamų tradicinėje romėniškoje pirtyje. Pamatyti daugybę romėnų maudymosi įrankių gali būti gana bauginanti, nes romėnai taip pat naudojo tokius įrankius kaip botagai, skirti nuvalyti negyvai odai ir paskatinti kraujotaką po vonios. Ne visi romėnai naudojo visą maudymosi įrankių asortimentą, nes daugeliui jų prireikė kitų, pavyzdžiui, tarnų, pagalbos, tačiau strigilis būtų buvęs gana įprastas daiktas.