Struktūriniai pokyčiai yra esminis ekonomikos funkcionavimo pokytis. Tokio tipo pokyčiai visiškai pakeičia ankstesnį ekonomikos funkcionavimą ir gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį pokyčiuose dalyvaujantiems asmenims ir įmonėms. Struktūriniai pokyčiai taip pat gali paskatinti ekonomiką tapti tvirtesne ir pelningesne arba smukti į mažiau pelningą ekonominę sistemą. Veiksniai, galintys turėti įtakos ekonomikai jos struktūrai, yra prekių ir darbo jėgos prieinamumas arba trūkumas, technologijų pažanga, karas, stichinės nelaimės ir įvairūs kiti veiksniai.
Technologijų pažanga lėmė struktūrinius nacionalinės ekonomikos pokyčius per pramonės revoliuciją. Gamyklų darbai pakeitė daugelyje tautų egzistavusią pragyvenimo ekonomiką, o žmonės dažnai persikeldavo iš kaimo vietovių į miestus dirbti gamyklose už didesnį atlyginimą. Be to, interneto plėtra sukėlė didelius ekonomikos funkcionavimo pokyčius. Įmonės dažnai naudoja internetą ryšiams palengvinti ir prekių bei paslaugų perdavimui, o anksčiau tos užduotys buvo atliekamos naudojant lėtesnes ir dabar pasenusias arba nebenaudojamas technologijas. Atsigavimo be darbo koncepcija yra naujesnis pavyzdys. Kadangi įmonės perkelia darbus į kitus regionus ar šalis, jos gali išlaikyti pelno maržas. Tuo pat metu keičiasi vietos ekonomika, nes darbuotojai vis dar negali susirasti darbo.
Struktūriniai ekonomikos pokyčiai gali būti tyčiniai arba netyčiniai. Šiuolaikinis mėginimo atlikti tyčinius struktūrinius pokyčius pavyzdys yra vyriausybių pastangos pereiti prie alternatyvių energijos formų. Jei naftos pramonė būtų pakeista alternatyviomis technologijomis, tai gali sukelti plačius struktūrinius ekonomikos funkcionavimo pokyčius, ypač išsivysčiusiose šalyse. Netyčinio pokyčio pavyzdys – užsitęsusi sausra, sukelianti pasėlių gedimus. Jei regionas negali užsiauginti pakankamai maisto, kad išlaikytų savo gyventojus, ekonomika gali pasikeisti taip, kad būtų pagaminama daugiau prekybos prekių, skirtų maistui importuoti, ir daugiau žmonių galėtų bandyti užsiauginti savo maisto, kad kompensuotų trūkumą.
Darbo jėgos mobilumas gali sukelti struktūrinius ekonomikos pokyčius. Darbuotojai dažnai pasirenka persikelti į kitą regioną, jei tai bus naudinga jų ekonominei ar karjeros padėčiai. Dideli nekilnojamojo turto mokesčiai, brangios pragyvenimo išlaidos ir brangios prekės dažnai daro darbuotojams patrauklų persikėlimą į naują vietą. Jei taip nutinka pakankamai dažnai, tai gali sukelti darbo jėgos trūkumą kilmės mieste ar regione. Tai savo ruožtu gali priversti įmones keisti verslo būdus, o galiausiai įvyksta struktūriniai pokyčiai, kai ekonomika prisitaiko prie trūkumo, o įmonės perima naujas veiklos sąlygas.