Strypų malūnėlis yra rūdos šlifavimo mechanizmas, kuris naudoja daugybę palaidų plieninių strypų besisukančioje būgne, kad būtų galima susitrinti arba šlifuoti. Į būgną pridedamas rūdos užtaisas, o jam besisukant, trintis tarp besisukančių strypų rūdą suskaido į smulkesnes daleles. Nors ir panašiai veikia, strypinis malūnas dažnai yra efektyvesnis nei rutulinis malūnas, nes norint pasiekti tokius pat rezultatus reikia mažesnio sukimosi greičio ir mažiau plieno. Tačiau jis yra ribojamas iki maksimalaus strypo ir būgno ilgio – maždaug 20 pėdų (6 metrų) ir paprastai naudojamas tik šlapio šlifavimo procesams. Strypų malūnas taip pat linkęs nukentėti nuo pagreitėjusio būgno įdėklo ir keltuvo nusidėvėjimo dėl padidėjusio strypų svorio.
Įvairių tipų malūnai buvo naudojami šimtmečius kietosioms dalelėms arba stambioms dalelėms suskaidyti į smulkesnius galutinius gaminius. Nuo kuklios grūstuvės ir grūstuvės per gyvūnų, vėjo ir vandens varomus malūnus iki milžiniškų elektra varomų versijų, paplitusių šiuolaikinėse pramonės srityse, visi turi vieną bendrą ypatybę: mechaninis dilimas arba šlifavimas. Visų tipų malūnams naudojamas vienokio ar kitokio aprašymo malimo procesas, siekiant palaipsniui sumažinti pradinio medžiagos įkrovos dydį. Pavyzdžiui, senesniuose malūnuose šis veiksmas buvo pasiektas pastačius stambią medžiagą tarp dviejų malūnų akmenų ir sukant vieną prieš kitą, kad būtų gautas smulkesnis galutinis produktas.
Šiuolaikiniai sukamieji malūnai taiko tą patį principą, sukdami palaidus šlifavimo elementus uždarame būgne, į kurį pridedama įkrovos medžiaga. Įprasti pavyzdžiai yra strypiniai ir rutuliniai malūnai, kurie abu yra sukamųjų būgnų tipo, kurių malimo veiksmas priklauso nuo vidinių šlifavimo medžiagų. Skirtingai nuo rutulinio malūno, kuriame naudojamas daug grūdintų plieninių rutulių šlifavimui, strypų malūne naudojami plieniniai strypai, esantys būgne ir lygiagrečiai jo ašiai. Kai būgnas sukasi, šie strypai sukasi jo viduje, taip tarp jų sutraiškydami tiekiamą medžiagą.
Strypų malūnas paprastai yra efektyvesnis nei rutulinis malūnas dėl efektyvesnio pakopinio veikimo ir didesnio strypų atraminio paviršiaus. Tai reiškia, kad jis gali veikti mažesniu greičiu ir su mažiau šlifavimo medžiagų bei gamina mažiau nepageidaujamų šalutinių produktų. Tačiau dirbant su strypų malūnais reikia skirti daugiau dėmesio, kad būtų išvengta strypų susipainiojimo, ir paprastai jie neveiksmingi atliekant sauso frezavimo operacijas. Be to, maksimalus jų ilgis yra maždaug 20 pėdų (6 metrai), o tai reiškia, kad jie paprastai yra mažesni nei rutuliniai malūnai. Dėl palyginti didelio strypų svorio strypų frezos taip pat labiau nusidėvi nei kitų tipų frezos.