Slankstelinės arterijos yra pagrindinės kaklo arterijos, kurios padeda aprūpinti krauju reikšmingas smegenų dalis. Šios arterijos atsišakoja nuo poraktinių arterijų, kurios yra krūtinėje ir gauna kraują tiesiai iš širdies aortos. Kiekvienoje kūno pusėje yra po vieną slankstelinę arteriją, kol jos susitinka kaukolės viduje, tada suformuoja baziliarinę arteriją ir tiekia kraują tiesiai į smegenis. Tai aprūpina didžiąją dalį smegenų deguonies prisotintu krauju.
Slankstelinių arterijų disekacija (VAD) yra žinomas negalavimas, kuris gali pasireikšti slankstelinėse arterijose ir sukelti aneurizmą arba insultą, jei jis nėra aptiktas anksti. VAD yra ryškesnė vaikų ir suaugusiųjų iki 45 metų insulto priežastis nei vyresnio amžiaus žmonėms. VAD riziką taip pat gali padidinti rūkymas, hipertenzija arba tam tikrų geriamųjų kontraceptikų vartojimas. Dėl šios būklės atsiradę insultai gali sukelti paralyžių, motorinių funkcijų praradimą ir kitas problemas. Atsigavimas nuo šių šalutinių poveikių gali užtrukti mėnesius ar net metus, priklausomai nuo sunkumo.
Prieš atliekant darbus ant kaklo senyvo amžiaus, didelių nelaimingų atsitikimų ar traumų patyrusiems klientams masažuotojas ar kineziterapeutas gali atlikti slankstelinių arterijų tyrimą. Priežastis, dėl kurios atliekamas šis tyrimas, yra nustatyti, ar šios arterijos yra užsikimšusios, ar ne. Nustačius, kad pažeistos slankstelinės arterijos, terapeutas prieš dirbdamas su juo pacientą gali nukreipti pas gydytoją.
Kadangi slankstelinės arterijos yra sistemos, aprūpinančios smegenis 20 % kraujo, dalis, jos gali sukelti lėtinį galvos svaigimą arba tirpimą kakle ar rankoje, jei jos yra suspaustos arba uždarytos. Šie simptomai gali atsirasti po nelaimingo atsitikimo ar bet kokios kaklo traumos, jei slankstelinėse arterijose susikaupia apnašų, tačiau jie gali pasirodyti ir be jokios aiškios priežasties. Kai kenčia nuo šių simptomų, žmonėms paprastai rekomenduojama apsilankyti pas medicinos specialistą, nes ilgalaikis sužalojimas be gydymo gali padaryti didelę žalą.
Profilaktinė medicina ir procedūros paprastai yra geriausios siekiant išvengti rimtų stuburo arterijų ligų. Gali prireikti operacijos, jei riebalinės nuosėdos ar apnašos užsikemša arterijose ir riboja kraujotaką. Chirurginės procedūros yra kraštutinės priemonės, tačiau leidžia išvalyti arterijas nuo apnašų ir atkurti kraujotaką. Kitos prevencinės priemonės gali būti mitybos pokyčiai ir vaistai.