Stuburo chirurgas yra gydytojas ortopedas, kurio specializacija yra slankstelių traumų ir sutrikimų, tokių kaip diskų išvarža ir skoliozė, korekcija. Jo darbas paprastai apima konsultacijas su pacientais, siekiant nustatyti tinkamus gydymo planus, kitų gydytojų konsultanto veiklą ir operacijų atlikimą. Stuburo chirurgo darbas reikalauja didelių įgūdžių; taigi, norėdami pretenduoti į šias pareigas, kandidatai pirmiausia turi baigti intensyvų mokymosi laikotarpį ir baigti rezidentūros programą.
Yra daugybė stuburo negalavimų, kuriuos galima gydyti chirurginiu būdu. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, skoliozė arba stuburo išlinkimas, gali atsirasti spontaniškai; kiti, pavyzdžiui, išnirę slanksteliai, gali atsirasti dėl sporto traumų ar degeneracinių ligų, tokių kaip artritas. Kadangi operacija gali būti brangi ir gali prireikti ilgų ir skausmingų atsigavimo periodų, stuburo chirurgas visada turi būti tikras, kad paciento sutrikimas negali būti gydomas mažiau invaziniais būdais. Todėl didelė jo darbo dalis skirta konsultuotis su pacientais, kartais ne ortopedo gydytojo prašymu, siekiant nustatyti, ar reikalinga operacija. Jis gali užsisakyti ir ištirti rentgeno nuotraukas bei paaiškinti savo pacientui chirurginį procesą, apibūdindamas jo riziką ir naudą; jei pacientas nuspręs dėl operacijos, jis greičiausiai taip pat paaiškins, kaip pasiruošti ir ko tikėtis reabilitacijos metu.
Stuburo chirurgo atliekamų procedūrų tipai skiriasi priklausomai nuo kiekvieno paciento būklės. Kai kurie yra labai invaziniai. Pavyzdžiui, gydymas, žinomas kaip gimdos kaklelio spondilinė mielopatija (CSM), apima kaulų ar diskų pašalinimą iš nugaros smegenų, kad būtų sumažintas laido suspaudimas. Stuburo suliejimas, kuris sujungia slankstelių dalį, kad būtų išvengta jo judėjimo, taip pat yra pagrindinė procedūra. Ši operacija naudojama gydyti tokias ligas kaip sunki skoliozė ir stuburo nestabilumas. Šios operacijos metu prie pažeistos stuburo srities pritvirtinami metaliniai strypai arba įskiepytas kaulas, todėl ši dalis tampa nejuda.
Kai kurios stuburo operacijos yra ne tokios ekstremalios. Pavyzdžiui, kifoplastika – procedūra, kuria gydomi lūžę arba sugriuvę slanksteliai, – į pažeisto slankstelio vietą įkišamas mažas balionas. Tada balionas pripučiamas, todėl slankstelis vėl užima įprastą padėtį.
Dėl labai sudėtingo šio darbo pobūdžio būsimasis stuburo chirurgas turi ištverti ilgą ir kruopštų mokymosi laikotarpį. JAV jis paprastai turi baigti ketverių metų bakalauro ir ketverių metų medicinos mokyklą, o tada pereiti į penkerių metų ortopedijos rezidentūros programą. Kad įgytų stuburo specialisto kvalifikaciją, jis turi dirbti chirurgu ortopedu dvejus metus po rezidentūros studijų ir laikyti baigiamąjį egzaminą. Priėmimas į medicinos mokyklą yra labai selektyvus; ortopedijos rezidentūros programas, juo labiau. Taigi gydytojai ortopedai savo medicinos mokyklose dažniausiai užėmė aukštą reitingą.