Stuburo šokas yra kūno reakcija į tam tikrą traumą ar nugaros smegenų sužalojimą. Šis procesas prasideda per kelias minutes po sužalojimo, bet gali užtrukti kelias valandas, kol bus pateiktas pilnas scenarijus. Paprastai judėjimas ir jutimas sumažėja žemiau sužalojimo lygio.
Dėl sužalojimo pradeda tinti. Dėl to sumažėja kraujotaka, dėl kurios sumažėja deguonies srautas į šią sritį. Kraujagyslės taip pat gali lūžti, jei sužalojimas yra pakankamai sunkus, o tai gali sukelti stiprų kraujavimą į vietą. Organizmas demonstruoja susilpnėjusį gebėjimą reguliuoti save, todėl toje srityje mažėja elektrinis aktyvumas, sukeliantis judėjimo ir jutimo pokyčius.
Stuburo šokas taip pat gali trukdyti nepažeistai nugaros smegenų daliai. Bendras uždegimas nutraukia kitų nugaros smegenų dalių galimybę susisiekti su smegenimis. Priklausomai nuo sužalojimo sunkumo, gali atsirasti jutimo, refleksų praradimas ir visiškas galūnių paralyžius žemiau pažeidimo vietos. Taip pat gali būti paveiktos kitos kūno funkcijos, pvz., šlapimo pūslės kontrolė.
Stuburo šokas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo sužalojimo sunkumo ir gydymo tikslingumo. Negydomi simptomai gali laipsniškai pablogėti. Didžiausia galimybė pasveikti atsiranda gydant per aštuonias valandas po traumos. Standartinis uždegimo ar patinimo gydymas yra steroidų skyrimas. Steroidai gali sumažinti tolesnę žalą, galinčią sukelti nervų mirtį, kontroliuodami patinimą, kuris nutraukia kraujo ir deguonies tiekimą į vietą. Tačiau nepaisant gydymo, gali atsirasti liekamoji arba ilgalaikė negalia.
Siekiant tinkamai diagnozuoti stuburo šoką, atliekami rentgeno, KT ir MRT tyrimai, siekiant įvertinti pažeidimo mastą. Jei įtariamas stuburo pažeidimas, neatidėliotinas imobilizavimas, po kurio atliekami šie tyrimai, gali sumažinti ilgalaikės žalos riziką. Dėl nestabilių stuburo sužalojimų paprastai reikia chirurginės intervencijos, kad būtų atkurtas stabilumas ir išvengta tolesnių sužalojimų.
Nervinis audinys, kuris yra suspaustas dėl patinimo, turi didelę tikimybę, kad visiškai sugrįš, jei diagnozuojamas ir tinkamai gydomas. Jei nervas perpjaunamas arba perpjaunamas, nervų pažeidimas bus nuolatinis. Bet koks disfunkcija, kuri tęsiasi po šešių mėnesių, dažniau tampa nuolatine.
Norint visiškai atsigauti po stuburo šoko, paprastai pasitelkiami fiziniai ir ergoterapeutai, nes gali reikėti koreguoti tiek stambiąją, tiek smulkiąją motoriką. Terapija naudojama raumenims ištempti ir stiprinti, o pacientui aprūpinti pagalbinėmis priemonėmis, tokiomis kaip vaikščiojimo pagalbinės priemonės ar petnešos, siekiant pagerinti bendrą judrumą. Taip pat taikomos disrefleksijos ar normalių refleksų pokyčių ir neurogeninio ar nervinio skausmo valdymo strategijos, dažnai susijusios su stuburo šoku, siekiant kuo greičiau atgauti normalią funkciją.