Subkortikinė baltoji medžiaga, dažnai vadinama tiesiog baltąja medžiaga, yra smegenų dalis, kurioje yra didelė nervinių skaidulų koncentracija. Šios skaidulos yra padengtos baltymu, vadinamu mielinu, kuris padeda perduoti elektros impulsus pluoštais. Nervinės skaidulos nėra labai dažnai pertraukiamos ląstelių kūnai, todėl elektriniai signalai jais juda labai greitai, palyginti su kitomis nervinėmis ląstelėmis. Daugelis nevalingų funkcijų yra reguliuojamos šiame smegenų regione, įskaitant refleksus ir pusiausvyrą. Apie 60% smegenų sudaro tam tikros rūšies baltoji medžiaga, kuri per žmogaus gyvenimą sukuria tūkstančius mylių ar kilometrų neuronų jungčių.
Nors populiarioji kultūra yra labiau susipažinusi su pilkąja medžiaga, išorine smegenų dalimi, kuri kontroliuoja sąmonę ir pažinimą, subkortikinė baltoji medžiaga kontroliuoja daugumą funkcijų, kurios nesąmoningai palaiko žmogaus kūno veiklą. Baltosios medžiagos pažeidimai gali turėti pražūtingų padarinių organizmo funkcijoms. Baltosios medžiagos liga gali kilti dėl įvairių priežasčių, tačiau daugelis dažniausiai žinomų ligų kyla dėl problemų, susijusių su mielino apvalkalu ant nervinių skaidulų audiniuose. Išsėtinė sklerozė (IS) atsiranda dėl mielino irimo, o encefalitas – dėl mielino irimo ir dėl autoimuninio uždegimo.
Subkortikinės baltosios medžiagos sužalojimai ne visada sukelia gyvybei pavojingų problemų, o kai kuriais atvejais jie gali būti gydomi ar net grįžtami. Gydymo apimtis ir bet kurio iš jų prognozė skiriasi priklausomai nuo sužalojimo ar ligos, taip pat nuo unikalios paciento būklės. Apskritai baltosios medžiagos pažeidimai yra bent šiek tiek pagydomi, tačiau dauguma jų taip pat sukelia nuolatinę žalą ir nėra visiškai grįžtami. Daugumos ligų gydymas paprastai apima bandymą sulėtinti jų progresavimą, o ne atitaisyti jų daromą žalą. Baltosios medžiagos liga, nors ji beveik visada galiausiai paveikia gyvenimo kokybę, nebūtinai yra mirtina.
Dauguma subkortikinės baltosios medžiagos sužalojimų atsiranda kaip pažeidimai, o tai yra reikšmingi smegenų struktūros pokyčiai. Tai gali atrodyti kaip ašaros, apnašos ar įvairios nenormalios struktūros. Vaikams subkortikinė baltoji medžiaga kartais gali atsinaujinti, jei skiria pakankamai laiko, tačiau suaugusiesiems to tikimybė yra daug mažesnė. Bet koks struktūrinis smegenų pokytis, net ir iš dalies išgydytas, gali padidinti tikimybę, kad pacientui išsivystys depresija ar kitos sveikatos būklės. Baltosios medžiagos vientisumo palaikymas yra būtinas sveikai smegenų ir kūno funkcijai.