Kas yra sudėtinis žodis?

Tokiuose žodžiuose kaip „lėktuvas“, „laikraštis“ arba „sąvaržėlė“ yra du skirtingi žodžiai, kurie veikia atskirai, bet yra sudėti kartu. Sujungus šiuos du nepriklausomus žodžius susidaro sudėtinis žodis, kuris gali turėti naują reikšmę arba tiesiog tikslesnį apibrėžimą. „Oras“ ir „lėktuvas“ susijungia ir sudaro „lėktuvą“, o „popierius“ ir „spaustukas“ tampa sąvaržėlėmis. Šie žodžiai gali būti sudaryti kaip vientisas terminas arba naudojant brūkšnelį; nestandartinės frazės dažnai kuriamos kaip aprašomieji žodžiai ar būdvardžiai.

Prasmė ir tikslas

Sudėtinis žodis yra tiesiog du žodžiai, sujungti, kad būtų sukurtas naujas ir dažnai konkretesnis žodis, tinkamas tam tikrai aplinkybei. Pavyzdžiui, žodis „naujienos“ gali reikšti daug dalykų, nors paprastai jis reiškia dabartinės informacijos pateikimą. Kai kartu su žodžiu „popierius“, kuris taip pat gali reikšti kelis skirtingus dalykus, susidaro sudėtinis žodis „laikraštis“ ir nurodo konkretų objektą. Panašiai „sąvaržėlė“ yra tam tikro tipo segtukas, skirtas konkrečiam tikslui.

Tipiškas naudojimas
Svarbu suprasti sudėtinių žodžių vartojimą, nes kai kurie iš jų gali turėti skirtingus apibrėžimus, kai žodžiai yra sujungti, o ne tik vartojami iš eilės sakinyje. Šis skirtumas yra gyvybiškai svarbus norint užtikrinti tinkamą teiginio prasmę. Pavyzdžiui, sudėtinis žodis „bendras“ įgauna šiek tiek kitokią reikšmę nei du žodžiai „viską“ sakinyje.

Tai matyti iš šių dviejų sakinių: „Apskritai, filmas man patiko“ ir „Filmas buvo išrinktas iš visų kitų, kad laimėtų apdovanojimą“. Pirmajame pavyzdyje „bendras“ yra pereinamasis žodis, apibendrinantis kalbėtojo mintis. Jis gali būti naudojamas kaip sinonimas tokiems terminams kaip „pabaiga“. Tačiau antrajame pavyzdyje žodžiai „virš visų“ reiškia „aukščiau už visus kitus“ arba „virš visų kitų“; šis vartojimas reiškia, kad kažkas yra pranašesnis už ką nors kitą, o ne apibendrinimas.

Pagrindinė struktūra
Kai kas nors sujungia du žodžius ir sudaro sudėtinį žodį, tų žodžių rašyba paprastai nesikeičia. Vietoj to, pagrindinis pakeitimas yra tiesiog tarpų tarp žodžių išbraukimas. Iš esmės tai yra žodžių santuoka, kai du tampa vienu.

Yra keletas šios santuokos taisyklės išimčių. Lygiai taip pat, kaip daugelis moterų nori, kad pavardė būtų su brūkšneliu ištekėjusios, kad išlaikytų mergautinę pavardę, taip pat kai kurie sudėtiniai žodžiai gali būti brūkšneliais, o ne tiesiogiai sujungti. Sudėtiniai žodžiai, nesujungti brūkšneliu, vadinami „uždaraisiais“ junginiais, o žodžiai, sujungti brūkšneliu, yra „brūkšnelio“ junginiai. Taip pat yra „atvira“ forma, skirta sudėtiniam žodžiui, pvz., „paštas“, kurioje vieta nėra ištrinta, bet du žodžiai veikia kaip vienas.
Brūkšneliai ir uždarieji junginiai
Rašytojas, pasirinkdamas, ar sujungti žodžius brūkšneliu arba išbraukdamas tarpą, turėtų ieškoti tinkamos struktūros žodyne. Yra daug žodžių, kurie gali būti sudėtiniai, ir kartais gali būti sunku nustatyti, kaip jie turėtų būti sujungti ir kokiame kontekste tai tikslinga daryti. Paprastai, kai kas nors sujungia du žodžius, kurie paprastai nėra sudėtiniai, rašytojas naudoja brūkšnelį ryšiui išreikšti, o ne sukuria sudėtinį žodį, kurio iš tikrųjų nėra. Tai dažnai daroma su žodžiais, kurie naudojami kartu kuriant būdvardį, pvz., „gerai žinomas“ arba „ryškiai raudonas“.