Sukimo bandymas matuoja bet kokios medžiagos stiprumą prieš didžiausią sukimo jėgą. Tai itin dažnas medžiagų mechanikoje naudojamas bandymas, kuriuo matuojama, kiek posūkio tam tikra medžiaga gali atlaikyti prieš įtrūkdama ar lūždama. Šis taikomas slėgis vadinamas sukimo momentu. Medžiagos, paprastai naudojamos gamybinėje pramonėje, pavyzdžiui, metalinės tvirtinimo detalės ir sijos, dažnai yra išbandomos sukimo būdu, siekiant nustatyti jų stiprumą veikiant spaudimui.
Yra trys plačios kategorijos, pagal kurias gali būti atliekamas sukimo bandymas: gedimų bandymas, patikrinimas ir veikimo bandymas. Gedimų patikrinimas apima medžiagos sukimą, kol ji sulūžta. Atliekant patikrinimą stebima, ar medžiaga per tam tikrą laikotarpį gali atlaikyti tam tikrą sukimo momento apkrovą. Eksploatacinių bandymų metu tikrinami konkretūs gaminiai, siekiant patvirtinti jų elastingumo ribą prieš pateikiant juos į rinką.
Labai svarbu, kad būtų registruojami kiekvieno sukimo bandymo rezultatai. Įrašymas atliekamas sukuriant įtempių ir deformacijų diagramą su sukimo kampo reikšmėmis X ašyje ir sukimo momento reikšmėmis Y ašyje. Naudojant sukimo bandymo aparatą, sukimas atliekamas ketvirčio laipsnio žingsniu su užfiksuotu sukimo momentu, kurį jis gali atlaikyti. Įtempimas atitinka posūkio kampą, o įtempis – išmatuotą sukimo momentą.
Bet kurios medžiagos elastingumo riba yra taškas, kuriame ji nebegali grįžti į pradinę formą ar dydį. Sukimo bandymu nustatyta tamprumo riba yra lygi linijos nuolydžiui nuo bandymo pradžios iki proporcingos ribos. Šį ryšį pirmą kartą išmatavo seras Robertas Hukas 1678 m. Huko dėsnis teigia, kad įtempis yra tiesiogiai proporcingas deformacijai, kol pasiekiama proporcinga riba, o tada bandomas objektas pradės rodyti įtempimo požymius.
Po bandymo metalinės medžiagos skirstomos į plastiškas arba trapias. Tamprūs metalai, tokie kaip plienas ar aliuminis, turi aukštas elastingumo ribas ir gali atlaikyti didelę įtampą prieš lūžtant. Trapios medžiagos, tokios kaip ketus ir betonas, turi mažas elastingumo ribas ir nereikalauja daug įtempimo prieš plyšimą.
Neatlikus sukimo bandymo, medžiagos nebūtų tinkamai patikrintos prieš jas išleidžiant pramoniniam naudojimui. Labai svarbu, kad būtų tiksliai išmatuotas medžiagos gebėjimas atlaikyti tam tikrą sukimąsi. Priešingu atveju, konstrukcijos ir mašinos, kurios priklauso nuo tokių medžiagų, gali sugesti, sukeldamos nestabilumą, darbo eigos nutrūkimą ar net didelę žalą bei sužalojimus.