Sundowners sindromas, taip pat žinomas kaip saulėlydis, yra nuotaikos ar miego sutrikimas, dažnai susijęs su ankstyvomis demencijos ir Alzheimerio ligos stadijomis. Vėlyvą popietę ar ankstyvą vakarą pacientai patiria didelio susijaudinimo ir sumišimo periodus, dažnai sukeliantį dirglumą slaugytojų ar ligoninės personalo atžvilgiu. Nors saulėlydžio priežastys nežinomos, pacientai ir globėjai gali imtis tam tikrų naudingų veiksmų, kad sumažintų ligos simptomus.
Priežastys
Tiksli saulėlydžio sindromo priežastis lieka paslaptis. Nors epizodai dažniausiai nustatomi demencija sergantiems pacientams, simptomai gali pasireikšti ir tiems, kurie kenčia nuo kitų ligų, pavyzdžiui, degeneruojančių akių ligų. Kai kurie medicinos ekspertai mano, kad ši būklė gali atsirasti dėl apšvietimo sąlygų pokyčių arba miego sutrikimų; kad epizodai dažniausiai atsiranda saulėlydžio metu, gali reikšti ryšį su natūraliais kūno dienos ir nakties ciklais. Kai kurie tyrimai taip pat kelia daugiau organinių priežasčių, tokių kaip vaistų sąveika ar stresas, susijęs su kognityvinių funkcijų silpnėjimu, galimybę.
Simptomai
Šios būklės simptomai kiekvienam pacientui gali skirtis. Kai kurie žmonės gali tapti labai neramūs ir atsisakyti sėdėti ar gulėti. Kai kuriems pacientams pasireiškia dezorientacija, kalbos sutrikimai ir net haliucinacijos. Saulei besileidžiantys pacientai gali jausti didesnę baimę ar nerimą, šoktelėti ar nepagrįstai išsigąsti. Kai kuriais atvejais pyktis ir panika verčia pacientus žodžiu ar net fiziškai skriausti globėjus ar lankytojus.
Trigeriai
Kai kuriuos saulėlydžio epizodus sukelia konkretus įvykis arba problema. Kai kurie pacientai pradeda susijaudinti, jei, pavyzdžiui, yra alkani, o kiti gali patirti nerimą saulei nusileidus, nes besikeičianti šviesa sukuria šešėlius, o aplinka atrodo kitaip. Slaugos namuose personalo pasikeitimas arba kasdienės rutinos sutrikimas taip pat gali sukelti šią būklę. Trigerių nustatymas ir pagalba pacientams juos valdyti yra įprasta ligos gydymo forma.
Gydymas
Sundowner sindromo gydymas paprastai apsiriboja pagrindinės ligos, kuri ją sukelia, valdymu, pvz., Alzheimerio liga. Antidepresantai gali sumažinti sumišimo sunkumą, o kiti vaistai gali pagerinti pažinimo funkciją. Melatoninas – hormonas, didinantis mieguistumą, kartais skiriamas siekiant sumažinti susijaudinimą vakarais. Kadangi Sundowner sindromas taip pat yra glaudžiai susijęs su miego sutrikimais ir nuovargiu, raminamieji ir kiti migdomieji vaistai taip pat gali padėti. Kai kurie slaugytojai siūlo paskatinti pacientą kelis kartus nusnūsti per dieną ir apriboti stimuliuojančią veiklą iki ryto.
Dar vienas epizodų mažinimo būdas yra teigiami aplinkos ir gyvenimo būdo pokyčiai. Apribojus kofeino vartojimą po ryto, vėlyvą popietę galite išvengti susijaudinimo ar nervingumo jausmo. Užsiėmimas lauke ryte ir ankstyvą popietę kartais gali padėti pacientams jaustis labiau pavargusiems ir mažiau susijaudinusiems vakarais. Nuoseklios kasdienės rutinos užtikrinimas dažnai padeda pacientams jaustis saugiau savo aplinkoje ir gali sumažinti panikos ar kančios, susijusios su saulėlydžiu, atvejus. Užkandžiai po pietų taip pat gali padėti sumažinti su alkiu susijusius veiksnius vakare.
Šviesa dažnai yra didelė šio sindromo gydymo dalis. Ligoninėse ir slaugos įstaigose esantys pacientai dienos metu gali būti mažai veikiami saulės spindulių, o tai gali sutrikdyti natūralų organizmo dienos ir nakties ritmą ir sukelti saulėlydį. Be to, kad pacientai dienos metu gautų šiek tiek saulės šviesos, gali padėti ir papildomos šviesos vakare. Kadangi simptomus gali sukelti kintantis apšvietimo lygis prieblandoje, įsitikinę, kad salono apšvietimas būtų įjungtas arba padidintas prieš sutemus, gali neleisti kintančios šviesos sukelti epizodo.
Susijusios sąlygos
Yra ir kitų būklių, kurios labai panašios į saulėlydžio sindromą, ypač nepažįstamose ligoninėse. Kai kurie senyvo amžiaus pacientai gali būti sumišę arba dirglūs dėl operacijos metu naudojamų anestetikų. Kiti, kurie praleidžia laiką ICU arba yra prijungti prie triukšmingos medicininės įrangos, gali patirti būklę, vadinamą ligoninės psichoze, kuri taip pat gali būti ypač pastebima vakaro valandomis. Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp ligoninės psichozės ir saulėlydžio yra tas, kad psichozė gali paveikti bet kurią amžiaus grupę, o saulėlydžio sindromas dažniausiai pasireiškia tik vyresnio amžiaus žmonėms.