Pop dainininkas Paulas Anka ir labai jaunas Donny Osmondas atliko hitą su daina, skirta reiškiniui, žinomam kaip šuniukų meilė. Dainoje dainininkas neigia kaltinimus, kad jo santykiai su jauna moterimi yra šiek tiek daugiau nei paaugliška simpatija. Jis primygtinai reikalauja, kad jų abipusiai meilės jausmai būtų gilesni nei paprastas susižavėjimas. Tai yra šuniuko meilės esmė, ankstyvas veržimasis į romantiškų santykių pasaulį, dažnai nusakomą nebrandumo ir neatsakingų emocijų.
Ši jaunatviška meilė iš tiesų gali jaustis kaip jos gilesnė emocinė giminaitė, vadinama „tikra meile“, tačiau dažniausiai ji turi trumpalaikę savybę, kuri neleidžia jai vystytis toliau nei rimta simpatija. Dažnai tai prasideda nuo vienpusio susižavėjimo, galbūt, atrodytų, neprieinamam klasės draugui ar patraukliam mokytojui ar kitam autoritetui. Sužalotam žmogui šie traukos jausmai gali būti išties labai stiprūs ir sukuria tam tikrus blaškymąsi bei įkyrius tikros meilės minčių modelius.
Kai kurie jaunuoliai, apimti šuniuko meilės, ilgainiui pasistengs užmegzti santykius su savo meilės objektu, su skirtinga sėkme. Kartais du žmonės, turintys panašių bėdų, užmegs trumpą paauglišką romaną, nesitikėdami ilgalaikio įsipareigojimo. Kitiems gali pritrūkti socialinio pasitikėjimo, kad galėtų priartėti prie savo meilės objekto, išlaikydami savo jausmus nelaimingo susižavėjimo lygyje.
Šuniukų meilė retai kelia susirūpinimą tėvams, nors jie gali susirūpinti, jei jų vaiko romanas pradeda trukdyti kitiems jų įsipareigojimams ir pagrindiniams poreikiams. Jaunas paauglys, pirmą kartą patyręs meilę, gali būti lengvai išsiblaškęs arba mažiau susikaupęs ties kitais dalykais, tokiais kaip valgymas, miegas ir mokyklos darbai. Neišvengiamas išsiskyrimas taip pat gali sukelti gilių emocijų, kurių jaunas paauglys gali būti nepasirengęs susidoroti. Tėvai turėtų gerbti tai, kad jaunatviški santykiai dalyviams gali jaustis labai tikri ir dažnai imituoja tuos pačius etapus kaip ir brandesni romantiški santykiai.
Jaunatviško susižavėjimo ar nesubrendusio paaugliško romano samprata galima atsekti šimtmečius. Šekspyro laikais ši idėja dažnai buvo perteikiama kaip veršelių meilė, turinti tą pačią pagrindinę prielaidą – nesubrendusią romantišką simpatiją. Filme „Romeo ir Džuljeta“ Romeo primena savo buvusią „veršių meilę“, merginą, vardu Rosaline. Pradedantys Romeo santykiai su Džuljeta gali būti suprantami kaip perėjimas nuo trumpalaikio troškimo į tikrą, nors ir tragišką, amžiams skirtą romantiką.