Astigmatizmas yra labai dažna akių problema, kai ragena arba lęšiukas yra šiek tiek deformuotas, todėl regėjimas tampa neryškus arba iškreiptas. Dauguma astigmatizmų yra lengvi ir gali būti lengvai kompensuojami naudojant akinius ar kontaktinius lęšius. Tačiau sunkus astigmatizmas gali sukelti rimtų regėjimo problemų, lėtinį galvos skausmą ir kitus simptomus, dėl kurių sunku atlikti pagrindines kasdienes užduotis. Simptomai linkę sunkėti su amžiumi, o nuolatinis aklumas yra galima negydymo pasekmė. Daugeliu atvejų rimtiems astigmatizmo atvejams reikalinga lazeriu valdoma akių operacija, skirta koreguoti ragenos formą ir kreivumą.
Sveikoje akyje ragena ir lęšiukas yra tolygiai, sklandžiai išlenkti, kad bet kokiu kampu surinkta šviesa galėtų tinkamai lūžti į tinklainę. Dėl stipraus astigmatizmo dalis lęšiuko ar ragenos gali išlinkti daug smarkiau nei aplinkinė sritis. Ragena taip pat gali būti šiurkšti ta prasme, kad jos paviršių dengia iškilimai ir stačios įdubos. Dėl to šviesa, patekusi į rageną tam tikrais kampais, pasiekdama tinklainę iškraipo.
Dauguma astigmatizmo atvejų yra paveldimi ir įgimti. Tačiau regėjimas gali netapti problema, kol žmogus nesulauks paauglystės ar pilnametystės. Natūralūs akių pokyčiai vyresnio amžiaus pacientams pablogina astigmatizmą. Kartais žmogui gali išsivystyti sunkus astigmatizmas po akies pradurimo, glaukomos korekcijos operacijos ar rimtos virusinės ar bakterinės ligos.
Sunkus astigmatizmas gali paveikti centrinį ir periferinį regėjimą. Dėl neryškumo gali būti sunku arba neįmanoma sutelkti dėmesio į tekstą ar objektą. Dažnai astigmatizmą lydi reikšminga trumparegystė ar toliaregystė, o tai dar labiau apsunkina regėjimą. Be regėjimo problemų, žmogus gali jausti dažnus galvos skausmus, nuovargį, pykinimą ir galvos svaigimą.
Oftalmologas gali diagnozuoti astigmatizmą paklausdamas apie simptomus ir atlikdamas kruopštų fizinį patikrinimą. Plyšinės lempos mikroskopas naudojamas ragenai apžiūrėti skirtingais kampais. Gydytojas gali tiksliai nustatyti, kur yra keteros ar stačios kreivės, ir kiek jie nukrypsta nuo įprastos. Receptiniai akiniai ir standūs kontaktai gali padėti kai kuriems sunkų astigmatizmą turintiems žmonėms pagerinti regėjimą, tačiau daugumai žmonių galiausiai reikia atlikti operaciją.
Lazerinė in situ keratomileusis (LASIK) operacija yra labiausiai paplitusi procedūra, naudojama sunkiam astigmatizmui gydyti. Procedūros metu ragenoje padaromi nedideli plyšiai, kurie laikomi atviri, o lazeris nudegina ragenos ir lęšiuko dalis. Akys formuojamas lazeriu, kol ji tampa lygi ir tolygiai išlenkta. Per vieną LASIK savaitę pacientas paprastai pastebi pastebimą regėjimo aiškumo ir kitų astigmatizmo simptomų pagerėjimą.