Šunų rogės yra tam tikros rūšies rogės, skirtos pakinkyti šunims. Šunų roges žmonės naudoja šiauriniame klimate tūkstančius metų ir jos tebėra labai populiarios daugelyje pasaulio regionų. Juos galima užsisakyti per specializuotus tiekėjus, gaminančius pagal užsakymą roges tam tikroms reikmėms, ir per lauko parduotuves bei įmones, kurios specializuojasi šunų kinkinių važinėjimo įrangos gamyboje. Taip pat galima rankomis pasigaminti šunų kinkinius, tiems, kuriems patogu su įrankiais.
Šunų roges galima prikabinti prie vieno šuns arba prie šunų komandos. Jie gali būti naudojami žmonių poilsiui ir transportavimui, taip pat pakavimui ir lenktynėms. Daugelis Arkties ir Antarkties ekspedicijų istoriškai naudojo šunų roges žmonėms ir prekėms gabenti per ledą, o kai kuriose kaimo vietovėse šiam tikslui vis dar naudojamos šunų komandos. Lenktynes išpopuliarino garsiosios Aliaskos „Iditarod“ rogučių lenktynės, kuriose lediniais mėnesiais daugelyje pasaulio regionų vyksta daug mažesnių lenktynių ir rungtynių.
Rogučių konstrukcijoje yra krovinių krepšelis, kuriame galima susikrauti žmones ar reikmenis, ir bėgikai, ilgos slidės, kurios yra montuojamos po krovinių krepšiu. Vartotojai stovi ant kojelių, kurios yra sumontuotos ant bėgių dalies, išsikišusios už rogių, ir laiko vairą, kad liktų ant jo. Šunų kinkinius galima sulėtinti arba sustabdyti stabdžiu, o rogių judėjimas kontroliuojamas duodant nurodymus šunų komandai. Daugumoje šunų rogių taip pat yra lankas – tam tikras priekinis buferis, kuris apsaugo roges nuo pažeidimų ir padeda sklandžiai važiuoti nelygioje teritorijoje.
Naudojami du pagrindiniai šunų rogių modeliai, nors yra keletas variantų. Tradicinė versija yra krepšinės rogės, kurios yra sumontuotos aukštai virš bėgių, sukuriant daug laisvos vietos po rogėmis. Taip pat galima pamatyti rogučių roges, kurios daug labiau apkabina žemę. Rogučių rogės dažnai naudojamos lenktynėse ir dėl šios priežasties jos gali būti vadinamos lenktyninėmis rogėmis.
Važinėjimui rogutėmis naudojami kelių veislių šunys. Šunų kinkiniai dažniausiai teikia pirmenybę sunkioms veislėms, turinčioms daug jėgos ir ištvermės, o gyvūnai būna dideli, kad galėtų lengvai tempti šunų rogių svorį. Haskiai, malamutai, samojedai, Grenlandijos šunys, utonaganai ir tamaskanų šunys naudojami rogutėms, o kai kurie veisėjai, siekdami hibridinio gyvybingumo, kryžmina su tokiomis veislėmis kaip vokiečių pointeriai ir pudeliai. Visais atvejais šunys nuo pat mažens mokomi dirbti su kitais šunimis ir žmonėmis, kad rogių bėgikai turėtų koordinuotas, sutelktas gyvūnų komandas savo darbui.