Viršutiniai kolikulai yra suporuotos struktūros smegenų kamieno dalyje, vadinamoje tektu. Jie išsidėstę aplink kankorėžinę liauką, po talamu ir virš apatinių kolikulų. Šios konstrukcijos yra ant vidurinių smegenų stogo, o lotyniškas stogo terminas yra tectum, todėl jie dar vadinami optiniais tectum. Abu viršutiniai kolikulai gauna regos įvestį iš tinklainės ir kitą jutiminį įvestį iš apatinių kolikulų, nugaros smegenų, smegenėlių, pretektalinės srities, periakveduktinės pilkos spalvos ir juodosios medžiagos. Viršutinio kolikulo funkcija apima ne tik akių judesių kryptį, bet ir multimodalinį akustinės bei somatosensorinės informacijos integravimą dėmesiui ir erdvinei orientacijai.
Neuroanatomijoje viršutiniai ir apatiniai kolikulai yra žinomi kaip corpora quadrigemina, kuris yra lotyniškas terminas, reiškiantis keturkampius kūnus. Kiekvienas viršutinis kolikulas paprastai yra padalintas į septynis sluoksnius. Trys viršutiniai sluoksniai vadinami paviršiniais sluoksniais, kiti du – tarpiniais, o du vidiniai – giliaisiais.
Į paviršinius sluoksnius patenka atitinkamai I, II ir III sluoksniai arba stratum zonale, stratum griseum superficiale ir stratum opticum. Lamina III taip pat žinomas kaip optinis sluoksnis, nes šiame sluoksnyje susijungia regos nervo aksonai. Trys paviršiniai sluoksniai gauna jutimo įvestį iš tinklainės, priešektum, parabigeminalinio branduolio ir su regėjimu susijusių smegenų pusrutulių sričių, tokių kaip pirminė regos žievė, regos žievė ir priekinės akies laukai.
Tarpiniai sluoksniai skirstomi į IV ir V sluoksnius arba stratum griseum intermediale ir stratum album intermediale. Iš septynių sluoksnių IV sluoksnis yra storiausias, o neuroanatomai ją dažnai padalija į viršutinę ir apatinę dalis. Gilieji sluoksniai apima VI ir VII sluoksnius arba stratum griseum profundum ir stratum album profundum. Tiek tarpinis, tiek gilusis sluoksniai gauna įvestis iš daugelio žmogaus smegenų asociacijų sričių.
Kalbant apie produkciją arba eferentus, abu viršutiniai kolikulai turi aksonines projekcijas į įvairias subkortikines struktūras, tokias kaip apatinis kolikulas, tinklinis darinys, nugaros smegenys, šoninis geniculate branduolys ir talamo pulvinaras. Pulvinaras laikomas vaizdo interpretacijos centru, padedančiu kūnui išlaikyti stabilią regėjimo aplinką nepaisant tinklainės padėties pokyčių. Dėl savo asociacijų su įvairiomis kūno dalimis, kontroliuojančiomis erdvinį atpažinimą ir padėtį, viršutiniai kokliukai gali palengvinti galvos ir akių judėjimą regos ir klausos dirgiklių link ir padėti greitiems akių judesiams, vadinamiems sakadomis.