Superkompiuteris yra kompiuteris, kurio greitis yra daug didesnis nei kitų kompiuterių. Atsižvelgiant į nuolat besikeičiantį kompiuterijos pasaulį, nenuostabu sužinojus, kad dauguma šių mašinų geriausiu atveju turi savo aukščiausius titulus kelerius metus. Kompiuterių programuotojai mėgsta sakyti, kad šiandieninis superkompiuteris taps rytojaus kompiuteriu; kompiuteriai, kuriuos šiandien turi dauguma vidutinių vartotojų, tikriausiai yra galingesni nei, pavyzdžiui, dauguma istorinių superkompiuterių.
Šį terminą 1929 m. sukūrė „New York World“, turėdamas omenyje IBM pagamintus tabulatorius. Šiuolaikiniams kompiuterių naudotojams šios lentelės tikriausiai atrodytų nepatogios, lėtos ir sudėtingos naudoti, tačiau tuo metu jos buvo pažangiausios technologijos. Tai ir šiandien galioja superkompiuteriams, kuriuose naudojama didžiulė apdorojimo galia, todėl jie yra neįtikėtinai greiti, sudėtingi ir galingi.
Pagrindinis šių kompiuterių naudojimas yra moksliniai skaičiavimai, kuriems sudėtingiems skaičiavimams atlikti reikalingos didelės galios mašinos. Tokios mokslinės organizacijos kaip Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) gali pasigirti patalpų dydžio kompiuteriais, kad galėtų atlikti skaičiavimus, sudaryti sudėtingas formules ir atlikti kitas užduotis, kurioms reikia didžiulio kompiuterio galios. Kai kurios mašinos taip pat buvo sukurtos labai specifinėms funkcijoms, tokioms kaip kodų nulaužimas ir šachmatais; Deep Blue yra garsus šachmatais žaidžiantis superkompiuteris.
Daugeliu atvejų superkompiuteris yra surenkamas pagal užsakymą, naudojant įvairių kompiuterių gamintojų elementus ir pritaikytas pagal paskirtį. Dauguma jų veikia Linux® arba UNIX® operacinėse sistemose, nes šios operacinės sistemos yra itin lanksčios, stabilios ir efektyvios. Paprastai jie turi kelis procesorius ir daugybę kitų technologinių gudrybių, užtikrinančių sklandų veikimą.
Vienas didžiausių rūpesčių dirbant su tokia galinga mašina yra aušinimas. Kaip galima įsivaizduoti, šie kompiuteriai labai įkaista, kai jie veikia, todėl reikalingos sudėtingos aušinimo sistemos, užtikrinančios, kad jokia dalis nesugestų. Daugelis šių aušinimo sistemų naudoja skystąsias dujas, kurios gali labai atšalti. Kita problema – informacijos perdavimo arba įrašymo į saugojimo įrenginį greitis, nes duomenų perdavimo greitis apribos kompiuterio našumą.