Kartu su siunta pateikiamas paėmimo dokumentas, kuriame išsamiai aprašoma esminė informacija ir susiję mokėjimo įsipareigojimai. Tokiuose dokumentuose pateikiamas sąrašas visko, kas yra siuntoje, jei reikia, su specialiomis pastabomis ir visa mokėtina suma. Tai gali apimti produktų išlaidas, pristatymo ir tvarkymo mokesčius. Pirkėjai ir pardavėjai gali remtis savo įrašais, kad patvirtintų, jog jie sutampa pateikdami mokėjimus ir atlikdami kitą veiklą. Unikalūs nuorodos numeriai leidžia jiems bendrauti ginčais ir kitais klausimais.
Pirkėjai kartu su siunta gauna atsiėmimo dokumento kopiją. Jame paprastai pateikiama visa pirkėjo ir pardavėjo kontaktinė informacija, taip pat tai, kas buvo siuntoje. Jei pardavėjui reikėjo pakeisti arba pateikti gaminius pagal išankstinį užsakymą, tai gali būti nurodyta dokumentacijoje. Įstatymai gali reikalauti atskleisti kitą informaciją, įskaitant mokėjimo sąlygas. Daugelis įmonių naudoja standartizuotas formas, siekdamos užtikrinti, kad būtų pateikta visa teisiškai reikalaujama informacija.
Dokumentuose pirkėjai informuojami, kiek pinigų reikia sumokėti, ir pateikiama informacija apie terminą ir kur juos pateikti. Jie taip pat gali būti oficialus nuosavybės perdavimo įrodymas. Priimdamas siuntos ir atsiėmimo dokumentą pirkėjas taip pat sutinka sumokėti. Jei iškyla problemų dėl siuntos, pirkėjui gali tekti pateikti pretenziją per nustatytą laikotarpį, kad galėtų gauti kompensaciją, pvz., sumažinti sąskaitą, kad būtų atsižvelgta į tai, kad siunta nebuvo baigta.
Be pirkėjų ir pardavėjų, šį dokumentą gali norėti pamatyti ir kitos šalys. Pavyzdžiui, pirkėjams, kurie planuoja naudoti kredito liniją mokėjimui, gali tekti pateikti atsiėmimo dokumentą, įrodantį, kad siunta buvo išsiųsta, ir pateikti dokumentus. Banko požiūriu tai gali būti svarbu, jei pirkėjas vėliau bandys užginčyti mokėjimą. Taip pat draudimo atstovai, kaip ir laivybos inspektoriai, kuriems reikia dokumentų apie tai, kas plaukia per jų uostus, gali prašyti kopijų.
Tokios formos dažnai sudaromos keliomis kopijomis, kad pardavėjai galėtų pasilikti savo kopijas, o pirkėjams būtų pateikti kartotiniai įrašai, pateikimas su mokėjimu ir, jei reikia, reguliavimo agentūroms paskelbti konkursai. Pirkėjai turėtų įsitikinti, kad jų gaunamos surinkimo dokumentų kopijos yra tikslios ir išsamios, su visa reikalinga informacija. Jei yra neatitikimų, jie gali tai pranešti pardavėjams. Išsaugant tokius dokumentus patariama pateikti sandorį patvirtinančius dokumentus, kilus ginčams dėl nuosavybės, mokėjimo, mokestinės prievolės ir kitų klausimų.