Draudimas nuo susidūrimo – tai transporto priemonių draudimo rūšis, suteikianti apdraustajam atlyginimą už automobilio remontą ar pakeitimą, jei jis apgadintas ar sugadintas autoavarijos ar kitokio eismo įvykio metu. Jis skiriasi nuo civilinės atsakomybės draudimo, kuris padengia kitų asmenų patirtą žalą įvykus nelaimingam atsitikimui, kurį sukėlė apdraustasis. Skirtingai nuo civilinės atsakomybės draudimo, kuris daugelyje jurisdikcijų yra teisiškai privalomas vairuotojams, draudimas nuo susidūrimo paprastai yra neprivalomas. Draudimas nuo susidūrimo neapima transporto priemonės apgadinimų, atsiradusių dėl kitų šaltinių, pavyzdžiui, vagystės ar stichinių nelaimių. Šių žalos šaltinių draudimas vadinamas visapusišku draudimu. Nors įstatymai to nereikalauja, žmonės, kurie lizinguoja automobilį arba ima paskolą automobiliui, dažnai privalo įsigyti draudimą nuo susidūrimo kaip išperkamosios nuomos ar paskolos sąlygą.
Kaip ir kitų draudimo formų atveju, draudimas nuo susidūrimo yra būdas sumažinti riziką ir netikrumą. Apdraustasis apsisaugo nuo santykinai neįmanomų, bet staigių ir potencialiai katastrofiškų finansinių nuostolių dėl susidūrimo, reguliariai mokėdamas draudikui palyginti nedidelę pinigų sumą, vadinamą įmoka. Įvykus susidūrimui, draudimo bendrovė apmoka transporto priemonės remonto ar keitimo išlaidas, atėmus fiksuotą mokestį, vadinamą franšize arba apdraustojo sumokėta perviršiu. Išskaitos dydis yra įvairus, atsižvelgiant į tai, kokią riziką, draudiko nuomone, kelia apdraustasis. Skirtingi draudimo nuo susidūrimo planai siūlo skirtingus išlaidų ir rizikos kompromisus, o kai kuriuose planuose imamas mažesnes reguliarias įmokas mainais už didesnę išskaitą, jei atsiranda žala.
Draudimo nuo susidūrimo kaina taip pat skiriasi priklausomai nuo daugelio draudimą perkančio asmens ir transporto priemonės veiksnių. Klientų keliamas finansines rizikas skaičiuoja aktuarai, finansų specialistai, kurių specializacija yra neapibrėžtumo ir rizikos vertinimas. Draudimo klientai klasifikuojami pagal tokius požymius kaip amžius, lytis ir šeimyninė padėtis ir gali mokėti didesnius arba mažesnius tarifus, jei jie priklauso didelės rizikos grupei. Taip pat atsižvelgiama į apdraustojo vairavimo stažą, o įkainiai paprastai būna didesni žmonėms, kurie anksčiau patyrė susidūrimus arba yra bausti baudomis ar baudžiamaisiais kaltinimais už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vairuotojo nuvažiuojamas atstumas ir sąlygos, kuriomis jis nuvažiuoja, taip pat gali turėti įtakos kainai.
Transporto priemones, kurių saugumas ir ilgaamžiškumas yra geri, apdrausti kainuoja pigiau, nes mažesnė tikimybė, kad jos bus stipriai apgadintos. Transporto priemonių, dažniausiai susijusių su rizikingu elgesiu, tipus, pavyzdžiui, didelio galingumo sportinius automobilius ir motociklus, apdrausti paprastai kainuoja brangiau. Kai kuriose jurisdikcijose draudimo įkainiai yra reglamentuojami arba nustatomi įstatymu, nors tai dažniau taikoma civilinės atsakomybės draudimui nei draudimui nuo susidūrimo.