Susidūrimo jutiklis aprūpina mechaninį įtaisą arba transporto priemonę taip, kaip atrodo, suvokia aplinką ir geba reaguoti į susidūrimus toje aplinkoje. Tradiciškai susidūrimo jutikliai buvo naudojami aptikti arba „pajusti“ tikrąjį susidūrimą tarp transporto priemonės ir bet kokio objekto. Ypač robotikos srityje sąvoka susidūrimo jutiklis kartais suprantama kaip įrenginys, kuris jaučia tikrą arba artėjantį susidūrimą. Jei nujaučiama susidūrimo galimybė, prietaisas gali kokiu nors būdu įspėti, kad būtų išvengta susidūrimo. Įtaisas, specialiai sukurtas išvengti susidūrimo, kartais vadinamas susidūrimo vengimo jutikliu arba susidūrimo jutikliu, kad būtų galima atskirti juos nuo susidūrimo jutiklio.
Paprastais žodžiais tariant, jutiklis yra įtaisas, kuris atsaką į dirgiklį paverčia veiksmu, ir jie gali būti labai sudėtingi arba gana paprasti. Paprastas pavyzdys yra žibintuvėlio jungiklis. Įjungus žibintuvėlį, du metalo gabalai suspaudžiami kartu. Tai užbaigia elektros grandinę ir teka srovė, kad įjungtų šviesą. Ši energija yra panaši į tą, kuri naudojama transporto priemonės oro pagalvės atleidimo signalui.
Šiek tiek sudėtingesnis susidūrimo jutiklis yra elektroninis prietaisas, kuris matuoja ir kiekybiškai įvertina stimulą ir paverčia jį išmatuojamu elektroniniu signalu. Toks automobilyje esantis įtaisas gali nesiųsti signalo, nebent judėjimas ar slėgis pasieks tam tikrą intensyvumo lygį arba išliks tam tikrą laiką. Tokiu atveju susidūrimas turėtų būti pakankamai intensyvus arba pakankamai ilgas, kad sukeltų atsaką.
Pavyzdžiui, automobiliui į ką nors atsitrenkus, spaudžiamas automobilio buferis. Priklausomai nuo slėgio, esančio buferyje, smūgis bus aptiktas susidūrimo jutikliu. Tada susidūrimo jutiklis paleidžia elektros srovę, dėl kurios siunčiamas signalas, kad paleidžiama oro pagalvė. Kitaip tariant, fizinis spaudimas yra stimulas, o oro pagalvės atleidimas yra atsakas. Kai kurie susidūrimo jutikliai netgi gali siųsti signalą nuotolinei pagalbos kelyje tarnybai, pvz., OnStar™.
Susidūrimo jutiklis taip pat gali būti naudojamas daugeliui praktinių tikslų. Robotiniai dulkių siurbliai, tokie kaip Roomba™, naudoja susidūrimo jutiklius, kad padėtų jiems naršyti kambaryje. Kai Roomba™ atsitrenkia į kietą objektą, pavyzdžiui, kėdės koją, suveikia iš anksto užprogramuota reakcija į susidūrimą, vadinama atsitiktiniu ėjimu. Panašiai kaip skamba, atsitiktinis pasivaikščiojimas yra žingsnių serija atsitiktine kryptimi arba trajektorija.